Palangos uostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Palangos uostas – buvęs uostas Lietuvoje, Palangoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palangos tiltas

Iš karaliaus Zigmanto Vazos gavę teisę plėsti Palangos uostą, 1589 metais anglai pastatė tiltą į jūrą, įrengė akmeninį molą, pagilino jūros dugną laivybai vystyti. Tuo metu su užsienio šalimis vyko gyva prekyba manufaktūra, druska, metalu, ginklais, o iš Lietuvos buvo gabenami javai, medus, linai, kailiai. Klestėjo prekių mainai. Palangos uostas buvo konkurentas Rygos uostui, Liepojos ir kitiems Baltijos pakrantėse veikusiems uostams, nes prekės buvo parduodamos pigiau. XVII amžiuje jis konkuravo net su Ryga ir Klaipėda.

1701 metais švedai uostą užvertė akmenimis (Švedijos laivynas sunaikino Palangos ir Šventosios uostus).[1] Pasakojama, kad Rygos ir Liepojos uostų savininkų prašymu.[2]

Nuo 1705 metų uostas prekybai nebenaudotas.

XVII amžiuje dalis vakarinės miestelio dalies buvo užpustyta. Tuo metu smėliu dar labiau užneštas ir Palangos uostas.[3]

XIX amžiuje Palangą kaip uostą bandė atgaivinti grafai Tiškevičiai, tačiau prieplaukos dugnas buvo jūros bangų užnešamas smėliu. Dėl to uostas nebetiko laivybai. Tiškevičiai pastatė ant jūros kranto vieną ilgą molą iš akmenų bei polių, o į jūrą nutiesė kelių šimtų metrų ilgio tiltą, kurio galas buvo užriestas į šiaurę, laivams sudarant saugesnę nuo bangų prieplauką. Tačiau uostui vieno molo nepakako, buvo reikalingi bent jau du, išmūryti iki reikiamos gilumos. Bangos užnešė prieplauką, ir laivininkystė buvo nutraukta. Nors uostas gyvavo neilgai. Į jį atplaukęs danų burlaivis nuskendo, o smiltys jį palaidojo. 1898 metais jo griaučių dalis kyšojo iš po smėlio šalia tilto.[4]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palangos oro uostas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]