Pakutuvėnų kapinių koplyčia

Koordinatės: 55°53′56″š. pl. 21°41′26″r. ilg. / 55.898927°š. pl. 21.690644°r. ilg. / 55.898927; 21.690644
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°53′56″š. pl. 21°41′26″r. ilg. / 55.898927°š. pl. 21.690644°r. ilg. / 55.898927; 21.690644

Pakutuvėnų kapinių koplyčia
Savivaldybė Plungės rajonas
Gyvenvietė Pakutuvėnai
Adresas Minijos g. 24
Statybinė medžiaga medis

Pakutuvėnų kapinių koplyčia stovi Pakutuvėnų kaime, Šateikių seniūnijoje, 10 km į vakarus nuo Plungės, apie 100 m į pietryčius nuo Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Koplyčia į Pakutuvėnus iki Antrojo pasaulinio karo buvo perkelta iš Plungės bažnyčios šventoriaus.

Koplyčia yra ir pirmoji Pakutuvėnų Kryžiaus kelio stotis. Kryžiaus kelio vaikščiojimo tradicija mėgiama per Kretingos Pranciškoniškojo jaunimo tarnybos organizuojamas vasaros stovyklas. Koplyčioje vasaros stovyklų bei Didžiojo tridienio metu būna Švč. Sakramento adoracija.

Altoriaus mensa
Vaizdas į durų pusę

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakutuvėnų kapinės, kaip parapijinės, pašventintos 1942 m. pavasarį, tačiau vietiniai gyventojai prisimena iš labai senų laikų čia buvus senkapius, kurie buvo šalia dabartinės kapinių koplyčios, šlaitu žemyn link Minijos upės. Kulių parapijos metrikų duomenimis, 1798-1941 m. Pakutuvėnų kapinėse buvo laidojami mirę nesantuokiniai kūdikiai ir be šv. Sakramentų mirusieji. Visi kiti Pakutuvėnų kaimo tikintieji buvo laidojami daugiausia Kulių kapinėse.[1]

Pastačius Plungės bažnyčią, šventoriuje stovėjęs namelis liko nereikalingas. Plungės parapijos komitetas jį kaip koplyčią atidavė Pakutuvėnams. Ji buvo parvežta į Pakutuvėnų kapines ir ten pastatyta. Telšių vyskupo įgaliotas kunigas Povilas Pukys pašventino koplyčią, kurioje netrukus šv. Mišias pradėjo aukoti vietos klebonas. Kapinių koplyčia tarnavo kaip laikinoji bažnyčia. Ji buvo gausiai lankoma. Nors joje galėjo sutilpti apie 200 žmonių, tačiau dar apie šimtą likdavo šventoriuje. Pamokslas buvo sakomas šventoriuje.

Pakutuvėnuose pastačius bažnyčią, buvo susirūpinta įsteigti Kryžiaus kelius. 1943 m. gruodžio 6 d. Pakutuvėnų bažnyčioje kunigas Norbertas Švambrys iš Kretingos Mažesniųjų brolių vienuolyno įsteigė Kryžiaus kelius. Palaiminimą davė Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius.

1996 m. Kryžiaus kelias Pakutuvėnuose buvo atnaujintas ir iš bažnyčios perkeltas į lauką. Čia pagal Rimos Čekėnaitės projektą „Pakutuvėnų Kryžiaus kelio stotys“ pradėta kurti stotis (būsimas koplytėles) 50 ha teritorijoje. Kelio pradžia buvo numatyta nuo kapinių koplyčios, toliau ėjo ratu per visą Kretingos Pranciškoniškojo jaunimo tarnybai išnuomotą plotą, sugrįžtant į bažnyčią. Kaip idėja, remtasi Pakutuvėnų kapinių koplyčia, kuri yra ir pirmoji stotis „Jėzus nuteisiamas mirti“, gretima antroji stotis – „Jėzus ima nešti kryžių“ – yra tose pačiose kapinėse, prie galinių vartų. Šie Kryžiaus keliai vis dar yra kuriami.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia suręsta iš eglinių ir pušinių balkių, iš lauko apkalta lentomis, be pamatų. Statinio ilgis 9,80 m, plotis 5,70 m, aukštis 3,60 m. Durys vienos, jų plotis 1,30 m, aukštis 2,30 m. Du dideli langai, kurių plotis 1 m, aukštis 1,50 m. ir du puslangiai prie durų (aukštis 1,35 m, plotis 0,35 m). Didieji langai turi langines iš vidaus uždaromas geležimis, o mažieji sutvirtinti pertvaromis. Koplyčios priekyje, viršuje – kryžius.

Viduje priekyje stovi senoji bažnyčios altoriaus mensa. Ant sienų kabo bažnyčios Kryžiaus kelio stočių paveikslai. Anksčiau buvo didysis altorius su šv. Antano ir šv. Juozapo paveikslais, neišlikusi kairėje pusėje stovėjusi zakristija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]