Povilas Pukys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Povilas Pukys
Pukys.jpg
Gimė: 1882 m. gruodžio 17 d.
Gyvakaruose, Kupiškio valsčius, Panevėžio apskr.
Mirė: 1964 m. rugpjūčio 22 d. (81 metai)
Tirkšliuose
Veikla: Lietuvos kunigas, prelatas, bažnyčių statytojas, ekonominių draugijų kūrėjas, spaudos platintojas, 1905 m. Vilniaus seimo dalyvis
Alma mater: 1913 m. Kauno kunigų seminarija

Povilas Pukys (1882 m. gruodžio 17 d. Gyvakaruose, Kupiškio valsčius, Panevėžio apskr. – 1964 m. rugpjūčio 22 d. Tirkšliuose) – Lietuvos kunigas, prelatas, bažnyčių statytojas, ekonominių draugijų kūrėjas, spaudos platintojas, 1905 m. Vilniaus seimo dalyvis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1905 m. platino draudžiamą spaudą lietuviškais rašmenimis. Atstovavo kupiškėnus Didžiajame Vilniaus seime.[1] Slapstydamasis nuo policijos 19061907 m. privačiai mokėsi Liepojoje, 1907 m. lankė „Saulės“ kursus Kaune, 1908 m. išlaikė egzaminus į Kauno kunigų seminariją, 1913 m. gegužės 26 d. įšventintas kunigu. Paskirtas vikaru į Plungę, platino spaudą. Tais pačiais metais perkeltas vikaru prie Karmelitų bažnyčios Kaune, po 3 mėn. vėl grąžintas į Plungę. Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukus Plungės klebonui, 1915 m. lapkričio 10 d. paskirtas parapijos administratoriumi, pareigose išbuvo iki 1918 m. lapkričio 17 d. Išplėtė labdaros veiklą, 1918 m. Plungėje suorganizavo lietuvišką knygyną, kooperatyvą, jaunimo „Varpo“ draugiją.

Stalgalėje (dab. Stalgėnai tarp Plungės ir Rietavo) pastatė bažnyčią, pašventintą 1918 m. spalio 3 d. 1918 m. lapkričio 23 d. paskirtas Stalgėnų klebonu. Čia padėjo įkurti 4 pradžios mokyklas, buvo Plungės valčiaus valdybos narys. 1922 m. vasario 1 d. paskirtas klebonu į Žemaičių Kalvariją, kur sutvarkė bažnyčią, Kryžiaus kelių koplyčias, įtaisė du varpus, pastatė ūkio trobesių, platino spaudą, įkūrė smulkaus kredito draugiją, sėkmingai veikusią ir gyvavusią iki 1944 m. 1925 m. paskirtas Alsėdžių dekanu, 1927 m. pakeltas į Telšių katedros garbės kanauninkus, 1928 m. sausio 1 d. paskirtas klebonu į Plungę, kur 1933 m. baigė statyti didelę bažnyčią, pradėtą dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Statybai išleista 538 534,20 Lt. Be to, pastatė parapijos mūrinę salę, moterų ir vargšų namus.

1940 m. vasario 19 d. pakeltas popiežiaus Rūmų prelatu. Vykstant Antrajam pasauliniam karui 1943 m. savo lėšomis pastatė mūrinę bažnyčią Pakutuvėnų kaime. Plungėje dirbo iki 1945 m. liepos 30 d., po to ištremtas į Sibirą. 1955 m. grįžo ir gyveno altaristu Tirkšliuose.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904. Vilnius, 2004.
  2. Lietuvių enciklopedija. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1961, T.XXIV, p.225