Paežerėlių valsčius

55°04′š. pl. 23°25′r. ilg. / 55.07°š. pl. 23.41°r. ilg. / 55.07; 23.41

Paežerėlių valsčius
Laikotarpis: 1867 – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Paežerėliai, Kriūkai (1932)

Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Naumiesčio apskritis (1867–1915)

Lietuva
	Šakių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Šakių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šakių apskritis (1944–1950)

Paežerėlių valsčius (iki 1918 m. pabaigos Sviatošino valsčius, rus. гмина Святошинъ, lenk. gmina Światoszyn) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemuno krante. Centrai – Kriūkai (kurį laiką – Paežerėliai).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas XIX a. pradžioje, vėliau atkurtas 1867 m. Suvalkų gubernijoje. 1931 m. gegužės 22 d. 58 vietovės perduotos atkurtam Ilguvos valsčiui. Paežerėlių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šakių rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m.^[1]		4133
1923 m.^[2]	90	4306	878
1932 m.	97	5030		13 seniūnijų ^[3]
1949-01-01 (išsamiau)	91			7 apylinkės ^[4]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petras Pakinkis, 1932 m.^[5]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[6]	Apylinkė, 1949 m.^[7]
Gegužiai	Gegužių seniūnija	-
Gerdžiūnai	Gerdžiūnų seniūnija	Gerdžiūnų apylinkė
Ilguva	Ilguvos seniūnija	Ilguvos apylinkė
Jokūboniai	Jokūbonių seniūnija	-
Kriūkai	Kriūkų seniūnija	Kriūkų apylinkė
Leoniškiai	Leoniškių seniūnija	Leoniškių apylinkė
Morkai	Morkų seniūnija	-
Puniškiai	Puniškių seniūnija	-
Sutkai	Sutkų seniūnija	Sutkų apylinkė
Tervydoniai	Tirvydonių seniūnija	-
Žeimis	Žeimių seniūnija	-
Žemoji Panemunė	Panemunės seniūnija	Žemosios Panemunės apylinkė
Žuklijai	Žuklijų seniūnija	Žuklijų apylinkė
Iš viso:	13 seniūnijų	7 apylinkės

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

Andruniškės vs.
Antubiškių (Kalmukų) k.
Baradiškių k.
Bartulių k.
Buožių k.
Burbų (Žemaitėlių) k.
Čerbiškės k.
Dulinčiškių k.
Eičiūnų k.
Eiginų k.
Gegužių k.
Gerdžiūnų k.
Ilguvos dv.
Ilguvos k.
Ilguvos Maž. vs.
Joginiškių k.
Jokūbonių k.
Jokūbonių Naujųjų k.
Juškių k.
Klaugių k.
Kmitiškės vs.
Kreivių k.
Kriūkų mstl.
Kulnių k.
Kumečių k.
Leoniškių I k.
Leoniškių II k.
Liepalotėlių (Bundžių) k.
Liudvinavos (Naudvario) plv.
Margovos (Naujienos) k.
Meškioliūnų k.
Mikniškės k.
Mišiūnų dv.
Morkų k.
Nareikų k.
Paežerėlių k.
Paizdagių k.
Pajotulių k.
Paluolių (Savalkėlių) k.
Pamiontkos (Padainių Balynių)
Panemuniškių k.
Patašių k.
Piesčių k.
Pypliškės k.
Prasčiūnų k.
Puidokų k.
Puniškių k.
Ranynės k.
Raponiškių vs.
Rimosiškių k.
Skardupių (Kedebliškių) k.
Soboliškių k.
Sutkiškių k.
Sutkų k.
Svetošino dv.
Svirgalų k.
Šalnynės (Žemliuvkos) vs.
Tirvidonių k.
Tūbiškių k.
Tučių k.
Tvirbutų plv.
Urlikiškės (Jonikynės, Eižikyn
Vaidgirio k.
Vedegiškių k.
Vedegiškių Nauj. k.
Zigmantiškės k.
Žeimio plv.
Žemosios Panemunės mstl.
Žuklijų k.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 4306 žmonės:

Lietuviai – 92,7% (3991);
Žydai – 3,6% (155);
Vokiečiai – 1,6% (70);
Kiti – 2,1% (90).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1883	Gegužiai	Pranciškus Juškaitis, kunigas	1961
1892	Šalnynė	Antanas Sutkus, režisierius, pedagogas	1968
1897	Sviatošinas	Kazys Germanas, valstybės veikėjas	1980
1933	Gegužiai	Albinas Vaičiūnas, kultūros istorikas	2023

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 680 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 688 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 126

[1] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[3] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122

[5] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 680 psl.

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 688 psl.

[7] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 126

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]