Paberžė (Kėdainiai)
Paberžė | ||
---|---|---|
55°30′14″š. pl. 23°57′58″r. ilg. / 55.504°š. pl. 23.966°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Kėdainių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Gudžiūnų seniūnija | |
Gyventojų | 7 | |
Vikiteka | Paberžė (Kėdainiai) | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Поберже, lenk. Podbrzezie[2] |
Paberžė – kaimas Kėdainių rajono savivaldybės šiaurėje, 32 km į šiaurę nuo Kėdainių. Stovi medinė Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (pastatyta 1859 m.), klebonija, varpinė, buvusi špitolė, viena kita sodyba. Šalia bažnyčios buvusiame Paberžės dvare veikia 1863 m. sukilimo muziejus, pastatytas koplytstulpis A. Mackevičiui atminti. Parke priešais dvaro rūmus supiltas sukilėlių atminimo pilkapis. Sukilimo aukų kapinės (Paberžės kapinės).
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimas įsikūręs prie Liaudės upės (Nevėžio intako) ir Nykio upelių santakos. Apylinkėse yra Paberžės kraštovaizdžio draustinis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVIII a. Paberžė priklausė baronui Šilingui, kuris čia 1793 m. pasistatė dvarą, 1787 m. pastatydino medinę Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčią, kuri netrukus sudegė. Vėliau tas pats dvarininkas kažkur nupirko ir atvežė naują bažnyčią (pastatyta sudegusios bažnyčios vietoje 1858 m.). Sukilimui pralaimėjus, ištremtas jam prijautęs Šilingas. Jo dvarą kaip dovaną gavo caro valdininkas Tichejevas. Šis įsteigė mokyklą. Joje mokiniai buvo maitinami nemokamai. Prieš pat Pirmąjį Pasaulinį karą Tichejevas sumanė parduoti Paberžę. Pirkti leido buvusiems dvaro baudžiauninkams lietuviams, o ne kolonistams rusams (priešingai nei reikalavo caro valdžia)[3].
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
–1950 m. | Surviliškio valsčius | Kėdainių apskritis |
1950–1959 m. | Paberžės apylinkė (1950–1954 m. jos centras) | Dotnuvos rajonas |
1959–1963 m. | Kėdainių rajonas | |
1963– | Surviliškio apylinkė | |
1995– | Gudžiūnų seniūnija | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||||||
1902 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
85 | 129 | 89 | 54 | 76 | 40 | 20 | 18 | 7 | ||
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Antanas Mackevičius (1828–1863), kunigas, 1856–1863 m. Paberžės filialistas, vienas 1863 m. sukilimo vadų; pirmasis suorganizavęs apie 250 sukilėlių būrį, 1863 m. kovo 20 d. bažnyčioje perskaitė Sukilėlių manifestą ir pats išėjo kovoti į apylinkių miškus. Gruodžio mėn. caro valdžios suimtas ir Kaune pakartas.
- Algirdas Mykolas Dobrovolskis, žinomas kaip Tėvas Stanislovas (1918–2005), kunigas, vienuolis kapucinas, 1966–2005 m. gyvenęs ir dirbęs Paberžėje, klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje įkūręs bažnytinių rūbų ir meno kūrinių muziejų.
- Vincas Svirskis (1830–1916), liaudies skulptorius, apylinkėse pradėjęs menininko kelią (Krutonių kaime stovi pirmasis jo koplytstulpis, 1863 m.).
- Liucija Sereikaitė-Juozonienė (1926–2011), fizikė.
Paberžę ir A. Mackevičiaus vadovaujamą sukilimą romane „Sukilėliai“ aprašė Vincas Mykolaitis-Putinas.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Sukilėlių kapai
-
Sukilimo muziejus
-
Liaudė Paberžėje
-
Paberžės kapinės
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Podbrzezie (4), wieś, powiat poniewieski, (...) parafia Surwiliszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 365 psl. (lenk.)
- ↑ Paberžė // Paberžės krašto smulkioji tautosaka. Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyrius, 1997
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Paberžė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 445 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Miesteliai.lt informacija Archyvuota kopija 2008-01-24 iš Wayback Machine projekto.
- Apie Paberžę Archyvuota kopija 2006-05-04 iš Wayback Machine projekto.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Devynduoniai – 5 km | ŽIBARTONIAI – 3 km Ibutoniai – 0,5 km |
||||||||||
|
|||||||||||
Miegėnai – 3,5 km | Užupė – 3 km |