Onegos pamario nacionalinis parkas

Onegos pamario nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Liamcos kaimas Onegos pamario nac. parke
Vieta:	Rusija ( Archangelsko sritis)
Artimiausia didesnė gyvenvietė:	Severodvinskas, Onega
Onegos pamario nacionalinis parkas
Koordinatės:	64°55′0″ š. pl. 38°00′0″ r. ilg.
Plotas:	2016,7 km²
Įkurtas:	2013 m.
Vikiteka:	Onegos pamario nacionalinis parkas

Onegos pamario nacionalinis parkas (rus. Национальный парк «Онежское Поморье») – saugoma gamtos sritis šiaurės Rusijoje, Archangelsko srityje, Onegos pusiasalio šiaurėje (Primorsko ir Onegos raj.). Įsteigtas 2013 m.

Parkas apima Onegos pusiasalio pajūrio lygumą, taigos, pajūrio ir pelkėtų miškų gamtinius kompleksus bei istorinį–kultūrinį paveldą. Į parko teritoriją patenka Onegos įlankos Unos užutėkio akvatorija (rezervatinė zona). Būdingos kalvotos moreninės lygumos, vietomis skardingi sprūdžiai (ryškus skardis skiria Baltosios jūros Vasarinį krantą), su ežerų duburiais, keimais, ozais. Paviršius išraižytas daugybės trumpų upelių (didžiausias – Zolotica), mažų ežerų ir pelkių. Parke veši tamsiosios taigos sengirės, vietomis išeinančios iki pat jūros kranto. Prie Liamcų kaimo išlikę maumedynų. Kitur veši tundra, pelkių ir pajūrio augmenija, sausosios slėnių pievos. Pajūryje pustomos kopos.

Onegos pamarys – svarbi paukščių migracijos ir perėjimo vieta (ypač, Unos užutėkis). Čia sutinkami tetervinai, kurtiniai, žvyrės, ereliai žuvininkai, jūriniai ereliai. Būdingi žinduoliai – briedžiai, erniai, voverės, baltieji kiškiai, lūšys, miškinės kiaunės, bebrai, vilkai, rudieji lokiai, ondatros, ūdros, šermuonėliai, šeškai, barsukai. Aplinkiniuose vandenyse plaukioja žieduotieji ruoniai, grenlandiniai ruoniai, jūrų kiškiai, baltieji delfinai, lašišinės žuvys.

Onegos pamario nacionaliniame parke išlikę senųjų medinių Pomorės kaimų (Letniaja Zolotica, Pušlachta, Liamca). Daug jūros gyvūnų galima pamatyti Ucht Navoloko kyšulyje, kur įrengti turistiniai takai. Yra keletas švyturių. Rasta archeologinių vietovių: ankstyvojo neolito (V tūkstm. pr. m. e.) ir eneolito (III–II tūkstm. pr. m. e. sąvarta), vėlyvojo bronzos amžiaus Baltosios jūros kultūros radinių (II–I tūkstm. pr. m. e. sąvarta) bei vėlyvojo geležies amžiaus; taip pat senovinė observatorija (8000 m. pr. m. e.). Plėtojama mėgėjiška žūklė, grybavimas, uogavimas.

• 
  Saulėlydis parke
• 
  Pakrantės salelė
• 
  Rudasis lokys parke
• 
  Jūros krantas žiemą