Pereiti prie turinio

Olelkaičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Olelkaičiai
Vytis
Vytis
Kilmė Gediminaičiai
Pradininkas Vladimiras/Olelka
Titulas Kunigaikštis
Laikotarpis XIV a.-1505 m.
Šalys LDK
Dvarai Sluckas-Kopylius, Kijevas, Pinskas
Portretai valdovų Olelkaičių: Aleksandras (Olelko) Vladimirovič (1411-1454), Jurijus III (1559-1586), Jonas Simonas, Aleksandaras

Olelkaičiai – LDK didikų giminė, kilusi iš Algirdo anūko Aleksandro Olelkos ir jo žmonos, Sofijos Vytautaitės ir Vasilijaus I dukters, Maskvos didžiosios kunigaikštytės Anastasijos.

Valdos ir įtaka

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės Olelkaičių valdos buvo Slucko-Kopyliaus kunigaikštystė, paveldėta iš Aleksandro Olelkos tėvo Vladimiro Algirdaičio, vienintelė Abiejų Tautų Respublikoje išlikusi dalinė kunigaikštystė. Ji išlaikyta iki 1621 m., kol mirė paskutinioji giminės atstovė – Sofija Olelkaitė. Dėl šitos nuolatinės valdos jie dar buvo vadinami Sluckiais.

Olelkaičiai taip pat laikinai valdė vėliau gautas Kijevo, Pinsko kunigaikštystes. 1528 m. jų valdose buvo apie 7000 dūmų; pagal valdomą turtą tada jie užėmė 4 vietą tarp visų LDK giminių.

XV–XVI a. Olelkaičiai buvo LDK Ponų tarybos nariai; pretenduodami į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, XV a. jie ne kartą bandė įvykdyti valstybės perversmą ir už tai buvo baudžiami. Pasižymėjo kovose su totoriais.

Po Liublino unijos Olelkaičių įtaka valstybėje sumažėjo. XVII a. mirus paskutiniam šios giminės palikuoniui Jurgiui III, o jo dukrai Sofijai ištekėjus už Jonušo Radvilos, Slucko ir Kapyliaus kunigaikštystės atiteko Radviloms.

Žymesni giminės atstovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]