Aleksandras Olelka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aleksandras Olelka
Olel'ko Vladimirovich.JPG
Olelkaičiai
Herbas "Pogonia"
Herbas "Pogonia"
Gimė XV a. pradžia
Mirė 1454 m.
Kijevas
Tėvas Vladimiras Algirdaitis
Sutuoktinis (-ė) Anastasija Vasiljevna
Vaikai Simonas Olelkaitis
Mykolas Olelkaitis,
Jevdokija,
Feodosija
Kijevo kunigaikštis
Valdė 1443 m. - 1454 m. (~11 metų)
Pirmtakas Švitrigaila
Įpėdinis Simonas Olelkaitis
Slucko kunigaikštis
Valdė 1398 m. - 1454 m. (~56 metai)
Pirmtakas Vladimiras Algirdaitis
Įpėdinis Mykolas Olelkaitis
Commons-logo.svg Vikiteka Aleksandras OlelkaVikiteka

Aleksandras Olelka (XV a. pradžia – m. 1454 m. Kijevas) – Kopylio ir Slucko kunigaikštis (1443-1454 m.) ir Kijevo kunigaikštis (1443-1454 m.), Slucko kunigaikščių Olelkaičių dinastijos pradininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Algirdo vaikaitis, Kijevo kunigaikščio Vladimiro sūnus, iš kurio paveldėjo Slucko-Kapyliaus kunigaikštystę. Buvo vedęs Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dukters Sofijos dukterį Anastaziją. Sūnus Simonas Olelkaitis (1420-1470 m.) ir Mykolas Olelkaitis (?-1481 m.).

1422 m. Melno taikos sutarties liudytojas, dalyvavo 1428 m. Vytauto žygyje į Didijį Naugardą. 1430-1431 m. rėmė Lietuvos didijį kunigaikštį Švitrigailą per šio kovą su pretendentu į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostą Žygimantu Kęstutaičiu. 1431 m. Švitrigailos ir Vokiečių ordino atstovų Skirsnemunės sutarties liudytojas. Apie 1431 m. ėmė remti Žygimantą Kęstutaitį, buvo jo 1432 m. Gardino sutarties ir 1433 m. sutarčių su Lenkija liudytojas.

Dalyvavo 1432 m. rugsėjo 1 d. Ašmenoje verčiant nuo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sosto Švitrigailą. Spėjama, kad 1433 m. vėl ėmė jį remti. 1434 m. buvo nuvykęs valdyti Kijevo, bet pavėlavo – čia valdžia atiteko kitam Švitrigailos šalininkui. Grįžęs Žygimanto Kęstutaičio buvo suimtas, valdos konfiskuotos.

1440 m. Lietuvos Didžąją kunigaikštystę pradėjus valdyti Kazimierui atgavo didžiojo kunigaikščio malonę, jam pripažinta Kijevo kunigaikštystė, kurią iš Vladimiro buvo atėmęs Vytautas. Kijevo kunigaikštystę paveldėjęs Mykolas ją valdė jau kaip Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero vietininkas.[1]

Palaidotas Kijevo Pečorų lauros vienuolyne.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mečislovas JučasAleksandras Olelka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 307 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]