Obuchivas
| Obuchivas ukr. Обухів | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Ukraina
|
| Sritis |  Kijevo sritis
|
| Rajonas | Obuchivo rajonas |
| Gyventojų | 33 610 |
| Tinklalapis | Oficiali svetainė |
Obuchivas (ukr. Обухів) – srities pavaldumo miestas Ukrainoje, Kijevo srityje, nutolęs 45 km atstumu į pietus nuo Kijevo. Rajono administracinis centras. Pro miestą teka Dniepro intakas Kobrynka, kitados vadinta Lukavica.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kitados Kijevo sritis priklausė Lietuvos didžiajai kunigaikštystei. Po Liublino unijos priklausė Lenkijos karalystei, o nuo 1793 m. Rusijos imperijai. 1991 m. Ukraina paskelbė nepriklausomybę ir miestas priklauso Ukrainai.
LDK valdžioje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmą kartą Obuchivas minimas XIV amžiaus istoriniuose dokumentuose, kai šioje teritorijoje egzistavo Lukavicos gyvenvietė. Pirmą kartą paminėta 1362 m., kai užėmęs Kyvivo žemes, Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas Gediminaitis šias teritorijas atidavė valdyti savo sūnui Vladimirui. Pastarasis netrukus tapo pirmuoju Kijevo kunigaikščiu iš Gediminaičių dinastijos. Vladimiras Algirdaitis valdė Kijevo kunigaikštystę ilgiau nei trisdešimt metų (1362–1395). Nuo 1362 m. Kijevo žemė priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
1430-aisiais Lietuvos kunigaikštis Švitrigaila padovanojo gyvenvietę savo vaivadai S. G. Juršai.
1482 m. Krymo chano Mengli I Girėjaus orda nusiaubė teritorijas. 1478 m. pavasarį Osmanų sultonas Mehmedas Fatihas iš nelaisvės paleido Krymo chaną Megli Girėjų. Jis buvo paleistas į Krymą ir sugrąžintas į chano sostą su sąlyga, kad Krymo chanatas pripažins Osmanų imperijos valdžią. Menglis Girėjus su turkų janyčarais išplaukė į Kafą, netrukus į jo pusę perėjo įtakingi totorių bėjai, vadovaujami Emineko. Menglis užėmė Eski-Kyrym ir Kyrk-Er, kur bėjai jį paskelbė naujuoju Krymo chanu. Jo vyresni broliai ir priešininkai Nur-Devletas ir Ajderas pabėgo į Lenkijos-Lietuvos valdas. Kijeve juos apgyvendino Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. Rusijos valstybė, Krymo chanatas ir Moldovos kunigaikštystė sudarė sąjungą nukreiptą prieš Lietuvą ir Lenkiją. 1482 m. puldami Kijevą totoriai nuniokojo didžiules teritorijas, padarę daug žalos krašto gerovei.
Vėliau ši gyvenvietė priklausė P. Olechnovičiui ir tapo žinoma Kuchmystrovščina.
Lenkijos karalystės laikotarpiu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1588 m. kunigaikštis Jonušas Ostrogiškis nupirko teritoriją ir kurį laiką gyvenvietė pagal nuomos sutartį priklausė kunigaikščio pavaldiniui Obuchovui, todėl pakito ir miesto pavadinimas – Obuchivas.
1704–1712 m. dalis dešiniakrantės Ukrainos buvo pavaldi etmonams Mazepai ir Skoropadskiui. Pagal susitarimą tarp Lenkijos ir Rusijos, šios teritorijos sugrįžo į Lenkijos administracijos kontrolę.
Rusijos valdžioje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1793 m., po antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai dešiniakrantė Ukraina (Kyjivo, Braclavo ir Podilės vaivadijos) tapo Rusijos imperijos dalimi.
1796 m. Pavelas I pusę Obuchivo su gretimomis žemėmis atidavė Kijevo civiliniam gubernatoriui N. M. Berdiajevui, o kita pusė atiteko iždui; vienoje dalyje gyveno baudžiauninkai, o kitoje – valstybiniai valstiečiai. Pirmoji dalis buvo pavadinta Berdiajevka (dabar Pesčanaja).
1816 m. Nikolajus Berdiajevas pastatė mūrinę bažnyčią „su dviem sostais: pagrindiniu Kristaus Prisikėlimo vardu ir išoriniu Šv. Mikalojaus vardu“. Rūmuose buvo Švč. Trejybės vardo namų bažnyčia.[1] Mirus N. Berdiajevo anūkui, jo palikuonys dvarą pardavė imperijos kancleriui kunigaikščiui Aleksandrui Gorčakovui, kuris tęsė dvaro plėtrą ir pastatė balto akmens rūmus, stebinančius savo architektūriniu tobulumu. 1872 m. Obuchive buvo pastatyta ir spirito varykla.
XIX amžiuje Obuchivas buvo nedidelis Kijevo gubernijos miestelis.
Sovietmetis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. Obuchivas tapo rajono centru. 1958 m. rugpjūčio 23 d. gavo miesto tipo gyvenvietės statusą.
1979 m. tapo miestu. 1989 m. sausio mėn. gyveno 30 177 žmonės.[2]
Ukrainos valstybėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1995 m. gegužę Ukrainos ministrų kabinetas patvirtino sprendimą privatizuoti miesto plytų gamyklą ATP-13238,[3] biochemijos gamyklą, kartono ir popieriaus gamyklą, žemės ūkio chemiją ir sandėlį Nr. 4.[4]
2000 m. miesto taryba patvirtino miesto simbolius (herbą, himną, vėliavą).
2010 m. liepos 10 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada Obuchivą priskyrė regioninės svarbos miestų kategorijai. Už šį sprendimą balsavo 432 deputatai.[5]
2013 m. sausio 1 d. gyveno 33 102 gyventojai.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mieste įrengti trys stadionai, trys šaudyklos, 25 metrų baseinas prie Vaikų ir jaunių sporto mokyklos bei nestandartinis 18 metrų baseinas prie bendrojo lavinimo mokyklos Nr. 5.
 Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
|
Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
|
Garsesni miestelėnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Andrijus Mostovojus (ukr. Андрій Володимирович Мостовий) – buvęs futbolininkas;
Olena Savčenko (ukr. Оле́на Валенти́нівна Са́вченко) – buvusi čiuožėja ant ledo;
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
|
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oficiali miesto svetainė
- Похилевич Л. Уезды Киевский и Радомысльский. – 1887.