Smėliagaudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Smėliagaudė – įrenginys, skirtas kuo didesniam mineralinių dalelių (smėlio, žvyro) kiekiui pašalinti, išvengiant organinių medžiagų nusėdimo. Nuotekų valyklose smėliagaudės paprastai įrengiamos už grotų. Smėliagaudės skirstomos į horizontalias, aeruojamas ir sūkurines.

Tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Horizontaliosios smėliagaudės būna stačiakampės arba kvadratinės. Projektuojamos 0,3 mm ir didesnio skersmens dalelėms šalinti esant 0,03 m/s jų sėdimo greičiui. Nuotekų išbuvimo laikas horizontaliosiose smėliagaudėse turi būti lygus 45–90 sekundžių esant didžiausiam valandos nuotekų debitui.
  • Aeruojamosiose smėliagaudėse išilgai vienos sienos difuzoriais tiekiamas oras, kuris sukuria spiralinį nuotekų srauto judėjimą. Sunkesnės dalelės, nusėda ant smėliagaudės dugno, o lengvesnės organinės kilmės dalelės lieka pakibusios ir spiralinio srauto nunešamos iš smėliagaudės. Nuotekų išbuvimo laikas aeruojamosiose smėliagaudėse turi būti lygus 2–5 min., esant didžiausiam valandos nuotekų debitui.
  • Sūkurinės smėliagaudės yra vertikalaus cilindro formos, jų viduje įrengta pertvara, kuri padeda sudaryti sūkurinę nuotekų tėkmę. Smėlis ant smėliagaudės dugno nusėda dėl gravitacijos ir išcentrinių jėgų veikimo. Nuotekų išbuvimo laikas sūkurinėse smėliagaudėse turi būti lygus 20–30 sekundžių, esant vidutiniam valandos nuotekų debitui.

Smėlio apdorojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Smėliagaudėse šalinamų dalelių sėdimo greitis yra didesnis negu daugumos organinių medžiagų, todėl šios dalelės nusėda ant smėliagaudės dugno, o organinės medžiagos kartu su nuotekomis teka toliau.

Smėliagaudėse sulaikomo smėlio kiekis priklauso nuo smėliagaudės tipo ir nuotekų surinkimo sistemos tipo. Smėliui iš smėliagaudžių šalinti gali būti naudojami siurbliai, erliftai arba sraigtiniai konvejeriai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]