Norman Mailer

Norman Mailer
Gimė	1923 m. sausio 31 d. Long Brančas,  JAV
Mirė	2007 m. lapkričio 10 d. (84 metai) Niujorkas,  JAV
Veikla	rašytojas, žurnalistas, dramaturgas, scenaristas, kino režisierius
Alma mater	Harvardo universitetas

Normanas Kingslis Meileris (angl. Norman Kingsley Mailer, 1923 m. sausio 31 d. Long Brančas, Naujasis Džersis, JAV – 2007 m. lapkričio 10 d. Niujorko miestas, Niujorko valstija, JAV) – JAV rašytojas, žurnalistas, dramaturgas, scenaristas, kino režisierius.

Biografija

Gimė Long Branče, Naujajame Džersyje, žydų šeimoje. Tėvas – buhalteris Isaakas Barnetas Meileris (Isaac Barnett Mailer), gimęs Pietų Afrikoje; motina – slaugė ir namų šeimininkė Fanė (Fanny, mergautinė pav. Schneider), jaunesniosios seserys – Barbara ir Norma.

Augo Niujorke, lankė mokyklą Bruklino rajone Bedford–Staivesante. 1939 m. įstojo į Harvardo universitetą, jame mokėsi aeronautikos, universitetą baigė 1943 m. Studijuodamas susidomėjo literatūrine veikla – pirmąjį apsakymą parašė ir publikavo būdamas 18-os, 1941 m., ir gavo universiteto žurnalo apdovanojimą.

Kariavo Filipinuose. Be literatūros, darbavosi kaip žurnalistas (jis – vienas iš „naujosios žurnalistikos“ mokyklos steigėjų), rašė kino scenarijus, pats pastatė keletą filmų, kai kuriuose jų vaidino.

1960 m. apgirtęs lenktiniu peiliu rimtai sužalojo savo žmoną (antrąją), po to dviem savaitėms buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Vėliau šiam įvykiui paskyrė eilėraštį „Lietingą vakarą su žmona“, kuriame rašė: „Kol darban paleidi peilį, meilė – gyva.“

1989 m. Amerikos menų ir mokslų akademijos apdovanotas Emersono-Toro medaliu.

Literatūrinė kūryba

Žinomiausias jo romanas – apie Antrąjį pasaulinį karą „Nuogieji ir mirusieji“ (1948). Be to, Meileris yra parašęs romanus „Elnių parkas“ („The Deer Park“, 1955), „Amerikietiškoji svajonė“ („An American Dream“, 1965), „Kodėl mes Vietname?“ („Why Are We in Vietnam?“, 1967), „Kieti vyrukai nešoka“ („Tough guys don’t dance“, 1984), „Evangelija pagal Sūnų“ („The Gospel According to the Son“, 1997), „Pilis miške“ („The Castle in the Forest“, 2007), „Senoviniai vakarai“ („Ancient Evenings“, 1983, apie Senovės Egiptą), esė „Baltasis negras“ („The White Negro“, 1956), „Budelio daina“ („The Executioner’s Song“, 1979, istorija grįsta nusikaltėlio Gario Gilmoro (Gary Gilmore) biografija, knyga apdovanota Pulicerio premija), „Paleistuvės šmėkla“ („Harlot’s ghost“, 1991) ir kita.

Garsūs Meilerio dokumentiniai reportažai – „Nakties kariuomenės“ apie taikos žygį į Vašingtoną („The Armies of the Night“, 1968, apdovanota Pulicerio premija), „Majamis ir Čikagos apgultis“ („Miami and the Siege of Chicago: An Informal History of the Republican and Democratic Conventions of 1968“, 1968) apie Respublikonų ir Demokratų partijų nacionalines konvencijas, „Ugnis Mėnulyje“ („Of a Fire on the Moon“, 1969) apie žmonių išlipimą Mėnulyje. Parašė įžymių žmonių biografijų – Merlinos Monro („Marilyn: A Biography“, 1973), Pablo Pikaso („Portrait of Picasso as a Young Man: An Interpretive Biography“, 1995), Ly Harvio Osvaldo („Oswald’s Tale: An American Mystery“, 1996).

Darbas kine

1968 m. Meileris pastatė filmus „Natūrali aplinka 90“ („Wild 90“) ir „Už įstatymo ribų“ („Beyond the Law“). 1970 m. nufilmavo satyrinę juostą apie prezidento rinkimus „Meidstounas“ („Maidstone“) ir joje atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų. 1987 m. pasireiškė kaip filmo „Kieti vyrukai nešoka“, pastatyto pagal to paties pavadinimo jo romaną, režisierius ir scenaristas. Be to, jis filmavosi pas Kenetą Engerį, Joną Meką, Milošą Formaną („Regtaimas“ – „Ragtime“, 1981), Žaną-Liuką Godarą („Karalius Lyras“ – „King Lear“, 1987) ir kitus.

Nuorodos

• N. Meilerio filmografija
• N. Meilerio bibliografija
• N. Meilerio nominacijos ir apdovanojimai