Niūronys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Niūronys
Niūronys, 1.JPG
Kaimo gatvė

Niūronys
Koordinatės 55°34′19″š. pl. 25°05′10″r. ilg. / 55.572°š. pl. 25.086°r. ilg. / 55.572; 25.086 (Niūronys)Koordinatės: 55°34′19″š. pl. 25°05′10″r. ilg. / 55.572°š. pl. 25.086°r. ilg. / 55.572; 25.086 (Niūronys)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Anykščių seniūnija
Gyventojų skaičius 67 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka NiūronysVikiteka

lenk. Nurańce

Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Niūrónys
Kilmininkas: Niūronių̃
Naudininkas: Niūronìms
Galininkas: Niūrónis
Įnagininkas: Niūronimìs
Vietininkas: Niūronysè

Niūronys – kaimas Anykščių regioniniame parke, Anykščių rajone, kairiajame Šventosios upės krante, prie kelio  1209  AnykščiaiNiūronysStakės . Seniūnaitijos centras. Yra Jono Biliūno memorialinis muziejus, Arklio muziejus. Kaimą supa Niūronių girelė. Rytuose kaimą juosia Variaus upelis, yra Variaus atodanga.

Yra veikiančios kapinės (kapuose palaidoti 6 partizanai: būrio vadas Jonas Biliūnas-Žolynas (1901–1945), Jonas Janukėnas (1925–1945), Jurgis Jakniūnas (1923–1945), Liudvikas (?–1945), Vladas Maksimavičius (1920–1945) ir Kazys Žiukas (?–1945), žuvę 1945 m. birželio 23 d., ir 3 partizanai: Boleslovas Paškonis-Balandis (1926–1946), Justinas Urbonas (1920–1946) ir nežinomas, žuvę 1946 m. vasarą). Kapinių centrinėje dalyje 1990 m. buvo pastatytas medinis kryžius Lietuvos partizanams.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje šiose vietose buvo randama geležies rūdos ir gaminama lietuviška geležis.

Rašytiniuose šaltiniuose minimi XVII a. (1729 m. Burbiškio palivarkui priklausė ir Niūronių kaimas, tuomet turėjęs 6 kiemus). XIX a. pab. minima Niūronių žemės valda, priklausiusi Venclovavičiams.[2]

1912 m. kaime buvo įkurta pirmoji pradinė mokykla (veiklą atnaujino 1923 m.). Uždaryta 1976 m., jos patalpose pradėtas kurti Arklio muziejus, buvusios mokyklos pastate dabar veikia jo Tradicinių amatų centras. 1932 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet 868,40 ha žemės išdalinta 56 savininkams.

Nuo 1949 m. balandžio 2 d. iki 1976 m. kovo 4 d. Niūronys buvo J. Biliūno kolūkio centrinė gyvenvietė.

Niūronių kaime 2018 m. atkurti ir pastatyti trys senųjų Anykščių krašto sakralinių paminklų pavyzdžiai: Striukų sodyboje – dar XX a. I pusėje Anykščių kapinėse stovėjęs 1886 m. stogastulpis Striukų sodyboje (rekonstrukcijos autorius – Vladas Gaidys), kaimo kryžkelėje prie drožinių klėtelės – Anykščiuose prie A. Šiaučiulio sodybos buvęs 1865 m. stogastulpis (rekonstrukcijos autorius – Valdas Pelegrimas), prie upelio – XIX a. pabaigoje Anykščiuose stovėjęs koplytstulpis su Kristaus krikšto skulptūrine grupe (rekonstrukcijos autorius – Mykolas Tursa, skulptūros Dainiaus Veršelio). 2019 m. ties kaimo kelių sankryža iškilo istorinio Petro Blažio kryžiaus, nuo 1921 m. stovėjusio Kuniškiuose, tiksli kopija (rekonstrukcijos autoriai – Vytautas Taurelė ir Arnoldas Keibas, skulptūros D. Veršelio).

Arklio muziejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Arklio muziejus.

Niūronių kaime 1978 m. įkurtas unikalus Arklio muziejus, kuriame galima susipažinti su jau daug šimtmečių trunkančia arklio ir žmogaus draugystės istorija, pajodinėti ar pasivažinėti karieta. Muziejus įsikūręs senoje daržinėje, buvusios pradinės mokyklos pastate. Muziejų įkūrė prof. Petras Vasinauskas (1906–1995), pats bričkele keliavęs po Lietuvą ir rinkęs eksponatus. Muziejuje sukaupta žemės ūkio padargų, vežimų, karietų, pakinktų ir daug kitų, šiandienos turistams nežinomų daiktų. Čia galima paglostyti arklius ir jais pajodinėti, rengiamos edukacinės programos aukštaitiškose gryčiose.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
151 164 131 161 121 84 81 76 67


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė lietuvių rašytojas Jonas Biliūnas (1879–1907). Prie jo gimtųjų namų stūkso Beržų kalnelis. Namas, kuriame įkurtas rašytojo muziejus, perstatytas 1932 m. Čia gyvenę J. Biliūno brolio sūnūs Jonas ir Juozas sodybą pasidalijo: Jonas išsivežė vieną namo dalį, o sodyboje likęs Juozas trūkstamą dalį prisistatė. Prie sodybos stovi liaudies meistrų skulptūros (A. Domarkienės, S. Karanausko, L. Tarabildos), vaizduojančios rašytojo kūrinių veikėjus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Nurańce. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 312 psl. (lenk.)
  3. Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  4. NiūronysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 694 psl.
  5. Niūronys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 215 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Andrioniškis – 4 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šeimyniškėliai – 5 km
ANYKŠČIAI – 8 km