Petras Vasinauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Petras Vasinauskas
Gimė 1906 m. gruodžio 14 d.
Pasvalys, Panevėžio apskritis
Mirė 1995 m. spalio 1 d. (88 metai)
Akademija, Kėdainių raj.
Palaidotas (-a) Gėlainių kapinės
Tautybė lietuvis
Veikla agronomas
Organizacijos Lietuvos žemdirbystės institutas, LŽŪA
Pareigos profesorius, direktorius
Išsilavinimas hab. biom. mokslų daktaras
Alma mater LŽŪA
Žymūs apdovanojimai

LTSR valstybinė premija

Petras Vasinauskas (g. 1906 m. gruodžio 14 d. – 1995 m. spalio 1 d.) – Lietuvos agronomas, profesorius, akademikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1928–1929 m. buvo Žemės ūkio akademijos studentų Kultūros būrelio pirmininkas. 1931 m. baigęs studijas dirbo agronomu, prisidėjo organizuojant 1935–1936 m. Suvalkijos valstiečių streiką. 1936–1937 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1940–1941 m. buvo Žemės ūkio rūmų direktorius, Žemės ūkio liaudies komisariato Agrotechnikos valdybos viršininkas. 1943 m. apgynė diplominį darbą Žemės ūkio akademijoje.

1941–1945 m. dirbo Joniškėlio bandymų stotyje. 1945–1953 m. Dotnuvos bandymų stoties direktorius, 1946–1948 m. ir Žemės ūkio instituto Augalininkystės poskyrio vedėjas. 1945–1986 m. dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje, 1945–1956 ir 1968–1974 m. Žemdirbystės katedros vedėjas, 1956–1958 m. prorektorius. 1971 m. suteiktas habilituoto biomedicinos mokslų daktaro laipsnis, 1973 m. tapo profesoriumi.

1956–1992 m. Petras Vasinauskas dirbo Lietuvos žemdirbystės institute, 1956–1965 m. – jo direktorius, 1965–1968 m. – Laukininkystės organizavimo skyriaus vedėjas. Nuo 1956 m. – Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petras Vasinauskas pasisakė prieš kolūkių stambinimą, pramoninį ir intensyvų žemės ūkį. Siekė išsaugoti vidutinio dydžio ūkius, iškėlė minimalaus žemės dirbimo ir kalvotų, nenašių žemių panaudojimo rekreacijai idėjas. Jo pastangomis Niūronyse įsteigtas Arklio muziejus.[1]

Pats keliavo po įvairius ūkius (1975 m. išsirengė į kelionę po Lietuvą arkliu), stebėjo ūkininkavimą, teikė pastabas, kaip galėtų būti vystomas žemės ūkis konkrečiose vietose darant kuo mažiau žalos gamtai, kraštovaizdžiui, apsaugant pasėlius nuo kenkėjų.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Agrotechnika (1947 m.),
  • Žemės dirbimas (1952 m.),
  • Sėjomainos (su R. Klimavičiūte, 1967 m.),
  • Žemių kultūrinimas (1969 m.),
  • Lietuvos žemės ūkio mokslų raida (1986 m.),
  • Kolūkių sunkmetis (1989 m.),
  • Bendroji agrotechnika (1989 m.),
  • Kelionė arkliu po Lietuvą 1975 metais (1996 m.),
  • Agronomija Lietuvoje (2005 m.).

Sudarė monografiją apie akademiką Joną Kriščiūną (1979 m.).

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Juozas MotuzasVasinauskas, Petras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015