Arklio muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°34′24.93″ š. pl. 25°5′8.39″ r. ilg. / 55.5735917°š. pl. 25.0856639°r. ilg. / 55.5735917; 25.0856639

Arklio muziejus – vienintelis Pabaltijo šalyse muziejus, esantis Niūronių kaime, Anykščių rajone, apie 6,5 km į šiaurę nuo Anykščių, prie kelio  1209  AnykščiaiNiūronysStakės . Muziejus įsikūręs rašytojo Jono Biliūno gimtajame kaime. Ši kultūros įstaiga yra A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus padalinys, be to, patenka į Anykščių regioninio parko teritoriją. Pakeliui, tarp Anykščių ir Niūronių, stūkso gamtos paveldo objektai: Pavarių akmuo, Pavarių liepa, Variaus ąžuolas ir Variaus atodanga.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejaus logotipas

1977 m. atostogaudamas Niūronių k., prof. Petras Vasinauskas (19061995) pasidalino savo sumanymu kurti Arklio muziejų su tuometiniu EImininkų eksperimentinio ūkio direktoriumi Antanu Puodžiuku. Rugpjūčio 18 d. buvo priimtas sprendimas dėl Arklio muziejaus steigimo Niūronių kaime. Muziejų atidaryti buvo numatyta 1978 m. birželio mėnesį. A.Puodžiuko rūpesčiu sparčiai vyko muziejaus statybos darbai, po visą Lietuvą pradėta rinkti eksponatus. Sužinoję apie muziejaus steigimą, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos žemdirbiai į Niūronis vežė arklinį inventorių, žemės dirbimo padargus. Veterinarijos akademijos auklėtiniai dovanojo iškamšą.

Muziejaus pradžia – du klojimai ir šalia jų esančios pradinės mokyklos patalpos. Eksponuoti iš visos Lietuvos surinkti vežimai, lineikos, bričkos, ratai, arklai, plūgai, padargai, pakinktai, balnai, arklių sukamos linaminės, kuliamosios, sėjamosios, bulviakasės, pjaunamosios ir kiti eksponatai. 1987 m. buvo pastatyta kalvė, 1993 m. duris lankytojams atvėrė aukštaitiška sodyba (vad. Legų sodyba). 1996 m. buvusiose Niūronių bendrovės patalpose įsikūrė arklio istorijos ekspozicija. 2000 m. iš Paelmio k. atgabentoje klėtyje duris atvėrė J.Kazlausko drožinių ekspozicija. Legų aukštaitiškoje sodyboje pastatytas molinis tvartas, jame laikomi muziejaus arkliai. Kasmet Arklio muziejų aplanko virš 30 tūkst. lankytojų.

Ekspozicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiandien muziejuje galima susipažinti su įvairiausiomis Lietuvos arklininkystės istoriją atspindinčiomis ekspozicijomis, pradedant žirgų laidojimo papročiais ir baigiant Vilniaus raitąja policija. Be „klasikinių“ ekspozicijų, Arklio muziejuje eksponuojamos kalvystės, audimo, račdirbystės ir kt. tradicinių amatų kolekcijos. Yra galimybė pamatyti XIX a. pab. aukštaičio sodybą.

  • Arklio istorija
  • Padargai
  • Maniežas
  • Aukštaitiška sodyba
  • Kaimo transportas
  • Jurgio Kazlausko drožinių ekspozicija
  • Žirgas karyboje
  • Kalvė
  • Tekstilės ekspozicija
  • Miesto transportas

Edukacinės programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštaitiška Legų sodyba

1999 m. Arklio muziejuje iškepamas pirmas duonos kepalas, neilgai trukus, nuaudžiama pirma lovatiesė ir nukalama pirma pasaga, o visai neseniai čia pragydo molinės švilpynės, sutvisko žalvariniai papuošalai ir prabilo senieji lietuvių muzikos instrumentai. Su šiais ir kitais amatais kasdien supažindina muziejuje dirbantys amatininkai.

Yra trys būdai praturtinti savo žinias, ar pagerinti amato įgūdžius. Audimo, kalvystės, keramikos amatai muziejuje demonstruojami nuolat, lankytojai čia pat mato vieną ar kitą procesą. Jei manote, kad minėtos pažinties Jums gali neužtekti, kviečiame užsisakyti vieną iš mūsų edukacinių programų. Na, o jei ir tai nenumalšins žinių troškulio, kviečiame atvykti dažniau, ir pasirinkto amato mokytis nuolat. Kol kas daugiausia pasekėjų susibūrė į audimo būrelį. Ypač didelio susidomėjimo sulaukia senovinėse aukštaitiškose sodybose vykstančios edukacinės programos, kur prie duonkepės galima išgirsti pasakojimų apie Kūčių, Kalėdų, Velykų, Jurginių ir Sekminių papročius, pasimokyti kepti duoną, lieti žvakes, pasivaišinti kaimiškais skanėstais – duona, medumi, sūriu, lašinukais, pažaisti senovinių žaidimų!

  • Duonelė kasdieninė
  • Bitelė ratuota
  • Prie balto kūčių stalo
  • Velykiniai margučių raštai
  • Kas turi ragą, tam nereikia botago
  • Pinkit auskit, mano rankos
  • Prakalbintas molis
  • Aš iškirpsiu tau leliją
  • Netepsi - nevažiuosi

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]