Naujasidabris

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šukos iš naujasidabrio (paunių gamyba; 1984 m.)
Vario ir jo lydinių spalvos:
* C11000 – varis (Cu 99,9%)
* C22000 – komercinė bronza, 90 % (Cu 90 %, Zn 10 %)
* C23000 – raudonasis žalvaris, 85 % (Cu 85 %, Zn 15 %)
* C26000 – tūtelių žalvaris, 70 % (Cu 70 %, Zn 30 %)
* C28000 – muncmetalas, 60 % (Cu 60 %, Zn 40 %)
* C38500 – architektūrinė bronza (Cu 57 %, Pb 3 %, Zn 40 %)
* C65500 – silicinė bronza A (Cu 97 %, Si 3 %)
* C74500 – naujasidabris 65-10 (Cu 65%, Ni 10 %, Zn 25 %)
* C70600 – kupronikelis (Cu 90 %, Ni 10 %)

Naujasidabris (angl. new silver, nickel silver, German silver, argentan[1]) – vario lydinys su nikeliu, dažnai ir su cinko priedu. Vienas iš dažnų naujasidabrio variantų sudarytas iš 60 % vario, 20 % nikelio ir 20 % cinko.[2]

Naujasidabris taip pavadintas dėl sidabriškos išvaizdos, nors sidabro visai neturi. Pavadinimas angl. German silver 'vokiškasis sidabras' rodo į tai, kad naujasidabris XIX a. buvo sukurtas vokiečių metalurgų, kurie stengėsi imituoti kinišką lydinį, kuris vadintas paktong (kupronikelis)[3][4] Visi šiuolaikiniai, komerciškai svarbūs naujasidabrio variantai (tie, kurie standartizuoti ASTM B122 standartu) turi didelį kiekį cinko, todėl kartais laikomi žalvario atmaina.[5]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujasidabris pradžioje išpopuliarėjo kaip pagrindinis metalas sidabruotiems stalo įrankiams ir kitiems sidabriniams namų dirbiniams, kurie paprastai dengiami sidabru elektrocheminiais metodais.

Iš naujasidabrio dažnai gaminamos monetos. Pvz., Portugalijos eskudai ir VDR markės buvo naujasidabriniai.

Iš naujasidabrio gaminami:

XIX a., ypač po 1868 m., Didžiųjų lygumų indėnų papuošalų meistrai lengvai gaudavo naujasidabrio lakštų. Iš jo jie pjovė, štampavo ir šaltuoju būdu kalė papuošalus, reikmenis ir pakinktų detales. Iki šiol indėnų papuošalų meistrai iš naujasidabrio gamina pakabukus, antkrūtinius, apyrankes, auskarus, diržų sagtis, kaklaraiščių segtukus ir pan.[6] Šiuolaikiniai Oklahomos paunių ir kajovų papuošalų meistrai kaip žaliavą papuošalams dažniausiai renkasi naujasidabrį.

XX a. pradžioje naujasidabrį naudojo ir automobilių gamintojai, vėliau jį pakeitė plieno skarda. Pvz., iš naujasidabrio buvo gaminami garsieji 1907 m. Rolls-Royce Silver Ghost ('sidabriniai vaiduokliai'). Po 1920 m. naujasidabrį ėmė plačiai naudoti lenktinių peilių gamyboje dėl tinkamumo apdirbimui ir atsparumo korozijai, iki tol tam dažniausiai naudojo geležį.

Muzikos instrumentų gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tokie muzikos instrumentai kaip fleita, saksofonas, trimitas ir valtorna gali būti gaminami iš naujasidabrio. Profesionalios valtornos dažnai gaminamos iš naujasidabrio. Dalis saksofonų gamintojų, pvz., Julius Keilwerth,[7] gamina saksofonus iš naujasidabrio (modelis Shadow), kurie retesni nei tradiciniai lakuoti žalvariniai saksofonai. Studentų lygio fleitos ir pikolos irgi būna gaminamos iš sidabru dengto naujasidabrio,[8], nors aukščiausios klasės modeliai dažniausiai būna iš sterlingo sidabro.[9] Teigiama, kad naujasidabrio instrumentai galingiau ir skaisčiau skamba, be to, naujasidabris yra kietesnis ir atsparesnis korozijai negu žalvaris. Dėl kietumo naujasidabris dažnai naudojamas medinių muzikos instrumentų vožtuvėliams gaminti – daugelis klarnetų, fleitų, obojų ir panašių medinių pučiamųjų turi vožtuvėlius iš sidabru dengto naujasidabrio. Daug žalvarinių pučiamųjų dalių (vožtuvėliai, vamzdeliai ir pan.) irgi gaminamos iš naujasidabrio. Daug gamintojų siūlo trombonų slankiojamą dalį iš lengvesnio naujasidabrio, kuri užtikrina spartesnį slankiojimą ir geresnį masės balansą.[10]

Gitarų, mandolinų, bandžų ir panašių styginių instrumentų skirsniai paprastai daromi iš naujasidabrio.

Klastotėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suklastotas Morgano doleris (dešinėje) ir tikras JAV sidabrinis erelis (kairėje)

Klastotojai naudojo naujasidabrį gaminti monetas ir medalionus, kurie turi atrodyti sidabriniai ir kuriuos neįtariantys pirkėjai nupirktų už sidabrinių kainą. Iš šio metalo klastotojai gamino, pvz., Morgano dolerius.

Vienas iš sukčiavimo variantų yra kaupiamųjų luitelių (angl. bullion bars), pažymėtų užrašais Nickel Silver ('nikelio sidabras') ar German Silver ('vokiškasis sidabras') ir nurodyta mase 1 Trojos uncija. Jie parduodami nenurodant, kad juose sidabro visiškai nėra.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujasidabris pirmiausiai buvo imtas naudoti Kinijoje.[11] Čingų dinastijos laikais „naujasidabrį kontrabanda gabeno į įvairias Rytų Indijos dalis“, nežiūrint į vyriausybės draudimą išvežti naujasidabrį.[12] Vakaruose apie šį lydinį sužinojo iš importuojamų dirbinių, kuriuos vadino bai-tong ar paktong (kin. 白, kin. 銅 'baltasis varis'). Dėl sidabriškos spalvos metalas buvo naudotas sterlingo sidabrui imituoti.

Europoje jis pradžioje buvo vadintas paktong (taip žodis pai t’ung tariamas Kantono dialektu).[13] Ankstyviausias Europoje paktong paminėjimas užfiksuotas 1597 m. Nuo tada iki XIII a. pabaigos buvo minima, kad jis gabentas iš Kantono į Europą.[13]

Apie 1750 m. ėmė pasirodyti vokiški paktong pakaitalai.[13] 1770 m. Zūlio (Vokietija) metalurgai jau sugebėjo lieti panašų lydinį.[14] 1823 m. Vokietijoje vyko konkurencija, kas ištobulins naujasidabrio gamybą, buvo norima sukurti lydinį, kuris būtų maksimaliai panašus į sidabrą. Tokį lydinį sugebėjo nepriklausomai išrasti broliai Henigeriai (Henniger) Berlyne ir Ernstas Augustas Geitneris (Ernst August Geitner) Šneberge (Schneeberg).

Gamintojas Berndorfas įvedė prekinį ženklą Alpacca, kuriuo naujasidabris pagarsėjo šiaurinėje Europoje. 1830 m. vokiškasis naujasidabrio gamybos būdas buvo įdiegtas Anglijoje, o paktong importas iš Kinijos po palaipsniui sunyko. Todėl lydinys palaipsniui nustotas vadinti originaliuoju pavadinimu paktong ir tapo žinomas pavadinimu angl. German silver 'vokiškasis sidabras'.[13] 1832 m. naujasidabrio atmainą sukūrė Birmingame.[15]

Po 1840 m. išrasto elektrocheminio dengimo naujasidabrį ėmė plačiai naudoti. Jis tapo tinkamu pamatiniu metalu sidabrinėms dangoms. O pigesnius stalo įrankius ėmė gaminti iš nesidabruoto naujasidabrio.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Principles of Metallurgy. p. 62. ISBN 978-1-4400-5699-4.
  2. Tim McCreight, The Complete Metalsmith.
  3. Samuel J. Rosenberg. Nickel and its alloys. Monograph, 106. National Bureau of Standards. p. 8.6.
  4. Keith Pinn, Paktong: The Chinese Alloy in Europe
  5. Nickel Silver – retrieved 19 April 2010.
  6. Dubin, Lois Sherr. North American Indian Jewelry and Adornment: From Prehistory to the Present. New York: Harry N. Abrams, 1999. ISBN 0-8109-3689-5., p. 290–293.
  7. SX90R Shadow saxophone Archyvuota kopija 2014-05-12 iš Wayback Machine projekto.
  8. Quantz505 – Pearl Flute Worldwide Archyvuota kopija 2012-02-07 iš Wayback Machine projekto.. Pearlflute.com. Nuoroda tikrinta on 2013-12-19.
  9. Elegante – Pearl Flute Worldwide Archyvuota kopija 2012-02-07 iš Wayback Machine projekto.. Pearlflute.com. Nuoroda tikrinta on 2013-12-19.
  10. Bach > Professional Bb Tenor Trombones > Viewing Model LT16M Archyvuota kopija 2011-10-16 iš Wayback Machine projekto.. Bachbrass.com. Nuoroda tikrinta on 2013-12-19.
  11. Oberg, Erik; Jones, Franklin Day (1917). Machinery's Encyclopedia. p. 412. „Lydinys pradžioje gabentas iš Kinijos, kur, sakoma, žinojo jo sudėtį.“
  12. Dwight Dana, James (1869). Manual of Mineralogy. p. 265. „smuggled into various parts of the East Indies... and is not allowed to be carried out of the empire“
  13. 13,0 13,1 13,2 13,3 Derk Bodde,„China's Gifts to the West“. Columbia University.
  14. Neumann, Bernhard (1904). Die Metalle: Geschichte, Vorkommen und Gewinnung, nebst ausführlicher Produktions- und Preis-Statistik. Vom "Verein zur Beförderung des Gewerbefleisses" preisgekrönte Arbeit. p. 327.
  15. Neumann, B. (1903). „Die Anfänge der Argentan- (Neusilber)-Industrie und der technischen Nickelerzeugung“. Zeitschrift für Angewandte Chemie. 16: 225. doi:10.1002/ange.19030161004.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.