Trombonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trombonas
Varinis pučiamasis instrumentas
Hornbostel–Sachs klasifikacija423.22
(slystamas aerofonas, garsas išgaunamas lūpų judesiais)
Išsivystėiš paprastų trimitų, kai prarastas Romos Imperijos vamzdžių lankstymo menas XV a. buvo atrastas. Iki ankstyvojo XVIII a. instrumentas vadinosi sakbutu
Garsų diapazonas
Susiję instrumentai
Sakbutasbučinastrimitasbosinis trimitastūba
Muzikantai
Klasiką atliekančiu trombonistų sąrašas (anglų k.)
Džiazą atliekančiu trombonistų sąrašas (anglų k.)

Trombonas (it. Trombone) – varinis pučiamasis (ambušiūrinis) muzikinis instrumentas.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atsirado Rytų šalyse. Europoje ėmė plisti nuo XIV a.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 3 m ilgio metalinis vamzdis, sulenktas panašiai kaip S raidė. Viename gale taurės formos pūstukas, į kurį pučiama siekiant išgauti garsą. Kitas galas smarkiai išplatėjantis.

Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turi keletą atmainų. Dažniausiai vartojamas tenorinis (diapazonas E1-f²). Rečiau altinis arba bosinis. Vožtuviniu mechanizmu arba slankikliu trumpinant ar ilginant vamzdį, išgaunami chromatinės gamos garsai. Trombono slankiklis turi 7 pozicijas. Trombono natos rašomos boso rakte.

Vartojamas simfoniniame ar pučiamųjų orkestruose. Trombonu grojantys muzikantai yra vadinami trombonininkais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rytis Urniežius. Trombonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 158 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]