Pauniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pauniai
Paunių vadai XIX a. vid.
Paunių vadai XIX a. vid.
Gyventojų skaičius 3383
Populiacija šalyse JAV (Oklahoma)
Kalba (-os) anglų, paunių
Vėliava
Religijos krikščionybė, indėnų bažnyčia, tradicinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės arikarai, kedai, kičajai, vičitai
Vikiteka: Pauniai

Pauniai (angl. Pawnee) – indėnų gentis, tradiciškai gyvenusi palei Misūrio intakus, Pleitą, Lupą ir Repablikeną dabartinėse Nebraskoje ir šiauriniame Kanzase, kalbėjo viena iš kadų kalbų. Savo tradicinėje teritorijoje gyveno nuo XV a. pabaigos iki antros XIX a. pusės. Savivardis – Chaticks-si-Chaticks.

Politinė organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paunių tradiciškai apgyvendinta teritorija (žalia) ir dabartinės rezervacijos (oranžinė)

Pauniai kalbėjo dviem didelėmis dialektų grupėmis; šiaurėje buvo politiškai stipriai organizuota Skidų federacija, o pietuose gyveno vadinamosios pietų gaujos (angl. South Bands), kurių pavadinimas rodo, kad jos nesudarė centralizuoto politinio vieneto, o susidėjo iš trijų dominuojančių gaujų (grupių) – čaui, kitechachkų ir pitachauiratų (kurios, kaip ir skidų toliau skirstėsi į daugybę kaimų).[1] Nors skidų federacija buvo gausiausia paunių grupė, tačiau politiškai vadovaujančia paunių grupe buvo laikomi Chaui iš pietų gaujų. Iki XIX a. pabaigos pietinės grupės pauniai skidus laikė kone svetimais. XVIII a. tarp pietinės grupės paunių ir skidų vyko kruvini susidūrimai ir 1864 m. seniausieji pauniai dar galėjo įvardinti daugelio tų kovų dalyvių vardų. Priešiški santykiai tarp skidų ir likusiųjų paunių baigėsi apie 1847 m.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiekviena iš paunių grupių dalijosi į kaimo bendruomenes, kurios sudarė socialinį paunių tautos pagrindą. Pauniai gyveno didelėse, ovalios formos žemėmis dengtose trobose, tačiau bizonų medžioklės metu naudojo tipi palapines.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVIII a. buvo prancūzų sąjungininkais ir turėjo svarbų vaidmenį stabdant ispanų ekspansiją į Didžiąsias lygumas. 1720 m. pauniai laimėjo mūšį su ispanais. XIX a. pauniai beveik išmirė po europiečių užneštų raupų ir choleros epidemijų. 1900 m. jų skaičius sumažėjo iki 600. 2002 m. buvo 2500 paunių, tačiau tik keturi seni žmonės dar mokėjo kalbėti paunių kalba. 2010 m. buvo 3210 registruotų paunių tautos gyventojų, 1725 iš jų gyveno Oklahomoje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gene Weltfish: The Lost Universe, Pawnee Life and Culture, p. 5, University of Nebraska Press, ISBN 0-8032-5871-2