Klarnetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Klarnetas B
Garsų diapazonas
Klarnetų šeima: (anglų kalba) Bass clarinet, Basset horn, clarinets in D, B♭, A, High A♭ and E♭, basset clarinet in A (vokiška sistema)

Klarnetas (it. clarinettolot. clarus 'aiškus') – medinis muzikos instrumentas, chromatinis liežuvėlinis aerofonas. Altosoprano tesitūros klarnetų šeimos instrumentas. Pavadinimą gavo dėl aukšto, tyro, skaidraus balso.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuolaikinio klarneto korpusą sudaro 66-71 cm ilgio ir 1,3-1,5 cm skersmens tiesus cilindriškas vamzdis.[1] Turi snapo pavidalo pūstuką (mundštuką) su viengubu liežuvėliu, truputį išgaubtą jungiamąją dalį, taurės pavidalo žiotis. Pagrindinės 6 skylutės be vožtuvėlių, kitos – dangstomos vožtuvėlių ir svirtelių mechanizmu, valdomu abiejų rankų pirštais.

Klarnetą, patobulinęs senovės prancūzų instrumentą šalamają apie 1700 m. sukonstravo Niurnbergo meistras Kristoforas Deneris. XX a. pirmoje pusėje klarnetą tobulino Rygos lietuvių klarnetininkas ir kompozitorius P. Stankevičius. Klarnetus kartais darydavo liaudies muzikantai, meistrai.

Derinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būna B ir A derinimo, diapazonas atitinkamai d-F (b3) arba cis – e3 (a3). Natos su smuiko raktu rašomos transponuojant: klarneto B didžiąja sekunda arba klarneto A mažąja tercija aukščiau, negu skamba.

Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klarnetu grojama orkestruose, kameriniuose ansambliuose. Simfoniniame orkestre klarnetu grojama nuo XVIII a. pabaigos. Simfoniniame orkestre dažniausiai būna 2-4 klarnetai. Pučiamųjų instrumentų orkestre grojama Es, A, B ir bosinis B derinimo klarnetais. Pastaruoju metu klarnetu grojamas ir džiazas, populiarioji muzika.

Lietuvoje klarinetas paplito XVIII a. pradžioje, 1728 m. klarnetas jau buvo Pašiaušės kolegijos orkestre. XIX–XX a. groti klarnetu buvo mokoma didikų ir kitose muzikos mokyklose, 19231939 m. Klaipėdos, 19251933 m. Kauno muzikos mokykloje, 1933–1943 m. ir 19441949 m. Kauno konservatorijoje. Nuo 1949 m. klarneto klasė veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 m. Lietuvos konservatorija, 1992–2004 m. Lietuvos muzikos akademija). Groti klarnetu mokoma muzikos mokyklose.

Kompozitoriai ir atlikėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas pirmųjų koncertą KV 622 klarnetui ir orkestrui sukūrė Volfgangas Amadėjus Mocartas. Kiti žinomi klarneto koncertų kompozitoriai: Johannas Melchioras Molteris, Carlas Stamitzas, Franzas Krommeris, Louisas Spohras, Carlas Maria von Weberis, Johannesas Brahmsas, Claude'as Debussy, Carlas Nielsenas, Maxas Regeris, Igoris Stravinskis, Albanas Bergas, Paulas Hindemithas, Francis Poulencas, George'as Gershwinas, Aaronas Coplandas, Dmitrijus Dmitrijevičius Šostakovičius ir Jeanas Françaixas. Populiarias sonatas klarnetui yra sukūrę Johanas Bramsas, Kamilis Sen Sansas, Paulis Hindemitas, Fransis Pulenkas, Leonardas Bernstainas, fantazijas kūrė Robertas Šumanas, Albanas Bergas. Orkestriniuose kūriniuose klarnetą panaudojo Antonijus Vivaldis, operoje – Wolfgangas Amadeus Mozartas, Ludwigas van Beethovenas, Guiseppe Verdi, Gioachino Rossini, Vincenzo Bellini, Carlas Maria von Weberis, Richardas Wagneris, Richardas Štrausas, Albanas Bergas, Igoris Strawinskis, Arnoldas Schönbergas, Dmitrijus Šostakovičius ir kiti.

Lietuvių kompozitoriai taip pat yra sukūrę kūrinių klarnetui.

Vienas pirmųjų garsių klarnetininkų buvo Antonas Stadleris (1753–1812) XIX a. garsėjo virtuozai Johann Simon Hermstedt (1778-1846), Heinrichas Bermanas (1784–1847), jo sūnus Karlas Bermanas (1811-1885), Iwan Müller (1786-1854) ir Richard Mühlfeld (1856-1907). Gerai žinomi šių dienų klarnetininkai yra Sabine Meyer, Martin Fröst, Sharon Kam, Charles Neidich, Shirley Brill, Alessandro Carbonare, Eric Hoeprich, Sebastian Manz, Andreas Ottensamer, Suzanne Stephens, Theo Jörgensmann, Joel Rubin, David Krakauer, Eddie Daniels, Don Byron, Marty Ehrlich ir Ken Peplowski.

Džiaze vieni pirmųjų klarnetą atrado Benis Gudmenas ir Vudis Hermanas.

Lietuvoje klarneto muzikos solo koncertų surengė Algirdas Budrys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arvydas Karaška, Rytis Urniežius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, X t.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Wolfgang Amadeus Mozart: Concerto A major for Clarinet and Orchestra K. 622. Edited by Rudolf Gerber. Foreword by Alan Hacker. Ernst Eulenburg Ltd. London et al. 1971.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]