Aušra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Aušra Laose
Aušra prieš pat saulėtekį

Aušra – paros metas ryte, prieš patekant Saulei. Nors ji dar žemiau horizonto, tačiau dangus pradeda šviesėti, atsiranda prieblanda.

Aušra nemaišytina su saulėtekiu, kurio metu pasirodo pirmieji Saulės spinduliai, tuo užbaigdami aušros laikotarpį.

Priklausomai nuo platumos, aušra užtrunka skirtingą laiką: pusiaujyje – kelias minutes, o poliariniuose kraštuose – iki kelių valandų.

Žodžio kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Žodis „aušra“ kilęs nuo veiksmažodžio aušti. [1]

Matavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Oficialiai išskiriami trys aušros matavimai, kurių pradžia laikoma nuo momento, kai Saulė atsiduria tam tikru kampu nuo horizonto:

  • Astronominė aušra – Saulė 18° žemiau horizonto. Dangus jau nebėra visiškai tamsus.
  • Jūrinė aušra – Saulė 12° žemiau horizonto. Šviesos pakanka atskirti kai kuriuos objektus, siluetus.
  • Civilinė aušra – Saulė 6° žemiau horizonto. Šviesos pakanka atskirti objektus ir galima pradėti veiklą lauke.

Mitologija[taisyti | redaguoti kodą]

Liaudies folklore aušra, tai metas, kai nakties demonai, velniai, troliai ir kitos blogosios fantastinės būtybės slepiasi, o į Žemę sugrįžta šviesos karalystė.

Lietuvių mitologijoje aušrą simbolizuoja Brėkšta – ankstyvo ryto aušros ir sutemų deivė, globojusi nakties laiką nuo saulės laidos iki patekėjimo.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]