Nakties dangaus švytėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Nakties dangaus švytėjimas – reiškinys, matomas naktį giedrame danguje, kai nešviečia Mėnulis. Dažniausiai dėl fotocheminių reakcijų švyti aukštesni nei 70 km atmosferos sluoksniai. Iš apšviestosios Žemės rutulio dalies į neapšviestąją patekus Saulės radiacijai, būna liuminescencinis atmosferos švytėjimas. 20–30 % nakties dangaus švytėjimo yra iš žvaigždžių, Zodiako šviesos. Nakties dangaus švytėjimas yra maždaug 5000 kartų silpnesnis už Mėnulio pilnaties šviesą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nakties dangaus švytėjimasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas