Ignas Starkus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Ignas Starkus (1888 m. liepos 31 d. Tolkūnuose, Miroslavo valsčius, Alytaus apskritis1956 m. rugsėjo 17 d. Elizabethas, JAV) – Romos katalikų prelatas, pedagogas, kapelionas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir Seinų kunigų seminarijoje. 1911 m. įšventintas kunigu. Vikaravo Balbieriškyje ir Marijampolėje. Kaip gabus dvasininkas buvo pasiųstas į Peterburgo dvasinę akademiją, kurią baigė teologijos kandidato laipsniu.

Grįžęs Lietuvon, 1918 m. rugpjūčio 15 d. paskirtas naujai įkurtos Šakių Žiburio gimnazijos direktoriumi ir kapelionu. Padėjo įkurti Zanavykų muziejų, globojo gimnazijos ateitininkus, organizavo tautosakos rinkimą. Kai gimnazijos namas sudegė, kun. I. Starkus pradėjo rūpintis dviaukščių gimnazijos rūmų statyba, pastatui paaukojo ir savo asmeninių lėšų.

Nuo 1926 m. buvo Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas ir dekanato dekanas. Vėliau tarnavo klebonu Veiverių Šv. Liudviko, o nuo 1932 m. Virbalio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčių klebonu. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, buvo anglų okupacinės zonos Šv. Sosto Delegatūros įgaliotiniu lietuviams pabėgeliams. Emigravo į JAV, kunigavo Bayonne ir Elizabethe.

Brolis Antanas – gydytojas, VDU Patologijos ir patologinės anatomijos katedros vedėjas, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys; brolis Jonas AfolfasRomos katalikų kunigas, kanonų teisės daktaras, visuomenininkas.