Meninės raiškos priemonės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Meninės raiškos priemonės – meninio teksto (kūrinio) kalbos raiškos, stiliaus ir poetikos elementai, kurie padeda išreikšti kūrinio idėją, atskleisti veikėjų charakterius, jų poelgių motyvaciją, jausmus ir mintis, veiksmo aplinkybes, sukurti tam tikrą atmosferą ar atspindėti lyrinio subjekto vidines būsenas.

Meniniuose tekstuose žodžiai, sakiniai jungiami ne vien gramatiškai, bet dar ir pagal poetinę gramatiką. Ja laikomi eilėdara, rimai, ritmas, intonacija, eilučių, posmų susiejimas pagal tam tikrus kompozicinius principus.

Meninės raiškos priemonės
Fonetinės
(garsinės) figūros
Sintaksinės figūros Semantinės
(minties) figūros
Vaizdingoji
leksika
Aliteracija Paralelizmas Metafora Frazeologizmai
Asonansas Antitezė Metonimija Sinonimai
Onomatopėja Pakartojimas Personifikacija Antonimai
Simploka Ironija Deminutyvai
Anafora Hiperbolė Homonimai
Epifora Litotė Archaizmai
Polisindetonas Alegorija Barbarizmai
Asindetonas Epitetas Žargonizmai
Nutylėjimas Simbolis Poetizmai
Elipsė – lengvai numanomos sakinio dalies praleidimas, nutylėjimas. Perifrazė Prozaizmai
Inversija Sinekdocha Vulgarizmai
Gradacija Antonomazija
Retorinis klausimas Oksimoronas
Retorinis sušukimas Palyginimas
Retorinis kreipinys Prozopopėja
Periodas Eufemizmas
Perkėlimas Aliuzija