Pereiti prie turinio

Epifora

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Epifora (gr. epiphora – pridėjimas) – stilistinė figūra – to paties arba panašiai skambančio žodžio ar kelių žodžių akcentuotas kartojimas gretimų sakinių, žodžių grupių ar poezijos eilučių pabaigoje. Pvz.: „Mūs broliukai miškuos, Partizanai miškuos..." – S. Nėris.[1] Gausios epiforos sukuria ritmiško kalbėjimo, deklamacinio stiliaus įspūdį, todėl tinkamos proginėms kalboms.[2]

  1. Epifora
  2. epifora(parengė Birutė Meržvinskaitė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).