Aliteracija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Aliteracija (lot. ad – prie, link + littera – raidė) – tikslingas tų pačių arba panašiai skambančių priebalsių kartojimas eilutėse, posmuose.

Vienas dažniausių instrumentuotės būdų. Sustiprina garsinį ir intonacinį teksto išraiškingumą, vaizdumą, padeda sukurti vientisą garsinės raiškos sistemą.

Vartosena[taisyti | redaguoti kodą]

s, š, ž (dž), č
sų dienos – kaip šventė,
Kaip žydėjimas vyšnios, –
Tad skubėkim gyventi,
Nes prabėgs – nebegrįš jos!
Tad skubėkime iaugtis! –
Vai, prabėgs – nebegrįš jos!
sų dienos – kaip paukščiai,
Kaip žydėjimas vyšnios.
(Salomėja Nėris, „Kaip žydėjimas vyšnios“)
ž, r, s
Žvengia žirgas – žirgas vėjas
Sidabrinių avižų
Naktys sėjo
Ir nusėjo,
O gražu, gražu, gražu…
(Juozas Tysliava)
r, m, s,
Žarsto baltą smėlį
Širvinta nurimus,
Rymo ramunėlė
Rudenio arimuos.
(Salomėja Nėris)