Pereiti prie turinio

Anafora

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Anãfora (gr. ἀναφορά) – stilistinė figūra, to paties arba panašiai skambančio žodžio ar kelių žodžių akcentuotas kartojimas gretimų sakinių, žodžių grupių ar poezijos eilučių pradžioje. Vartojama stiliaus raiškumui stiprinti.[1]

Pvz.:

Dengia sniegas gatves,
Dengia sniegas namus,
Dengia sniegas našlaičio galvelę.

S.Nėris

Viena garsiausių kalbų vartojanti anaforas – Martino Liuterio KingoAš turiu svajonę“, ši frazė pačioje kalboje kartojama 8 kartus.[2] Kiti pavyzdžiai, kai Kingas savo kalboje naudoja anaforą: „Mes niekada nebūsim patenkinti”, „Tikėdami”, „Teskamba laisvė”, „Pagaliau laisvi”.

  1. anafora(parengė MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).
  2. Dlugan, Andrew (17 February 2009). „Speech Analysis: I Have a Dream – Martin Luther King Jr“.