Palyginimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Palyginimas – kalbos meninė, stilistinė priemonė, kuria sugretinami du tiesiogiai nesusiję įvaizdžiai. Palyginimas yra viena archajiškiausių kalbos figūrų, gausiai naudojama dainose, religiniuose tekstuose, poezijoje, patarlėse. Palyginimas glaudžiai susijęs su mįsle bei metafora – tai gebėjimas atrasti bendrybes tarp dviejų, iš pažiūros nesusijusių reiškinių ar daiktų. Palyginimas gali būti išreikštas aiškiai, su palyginamaisiais žodžiais (kaip…taip, koks…toks, lyg) arba išreikštas paralele (aš – beržas; seselė – eglelė). Palyginimai būdingi poetikai, proziniams tekstams, ypač dalykiniams, jie nebūdingi.

Palyginimais pagrįsta daugelis patarlių:

  • Vanduo kūną, o ašaros sielą plauna.
  • Šviesa akis džiugina, meilė širdį glamonėja.
  • Tyla – tai auksas, kalba – sidabras.

Palyginimų gausu dainose, ypač folklorinėse, ten dažnas paralelizmas:

  • Augo girioj ąžuolėlis, / Augo girioj ąžuolėlis, / Pas tėvelį sūnaitėlis.
    • Bite, lingo, / Bite, linago. / – Ko ieškoja? / – Savo mielo, // Bite, lingo, / Bite, linago. / Visas tranų / Sugeluotas.
    • Siaja, lingo, / Siaja, linago. / – Ko ieškoja? / – Savo mielo, // Siaja, lingo, / Siaja, linago. / Visas karių / Sukapotas.

Palyginimas gali būti išreikštas ir neiginiu:

  • Aš regėjau <…> Dvi geguti / Bekukuojant. – Mes ne gegės / – Tėvo dukrės.

Poezija kupina palyginimų – tiek tradicinių, tiek naujų:

  • Įsmigo man širdin, tarsi aštrus erškėtis, / Mergaitės žvilgsnis neapsakomai gražus. (Jonas Aistis)
  • Rasa ten laša nuo lelijų – / Kaip dalgio ašmenys – gaili. (Marcelijus Martinaitis)
  • Širdį varsto / Kraupus graudulys. / Stoviu aš / Kaip Čiurlionio / Legendų / Šaulys.. (Paulius Širvys)
  • Tarp dviejų pušelių – beržas geltonplaukis: / Mes tave mylėsim – baltąjį brolelį. (Salomėja Nėris)
  • Jau saulėtekis mėlsvas, spinduliais iškaišytas, / Tvinksta, rausta ir dega lyg veideliai mergaičių. (Maironis)
  • Sūrja paskui deivę, žėrinčią Aušrinę – nelyg jaunikis paskui nuotaką – seka. (Rigveda)
  • Ten pat srūva nelyg sraujos – daĩnos, viduje širdimi, mintimi skaistinamos. / Šitos plūstančios bangos sviesto – lyg elnės, medžioklio genamos. (Rigveda)

Palyginimas tradiciškai laikomas turintis maginę galią, todėl plačiai naudojamas užkalbėjimuose, užkeikimuose, apeiginiuose tekstuose:

  • Kaip Dangus ir Žemė nei bijo, nei galuojas taip, mano dvasia, nebijok ir tu! (Atharvaveda)
  • Kaip aras pakildamas sparnais užgauna žemę, taip užgaunu (aš) tavo mintis! (Atharvaveda)