Eilėdara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Eilėdaraeiliuotos kalbos garsinė sandara.

Eiliuota kalba nuo prozos kalbos skiriasi savotišku ritmu ir intonacija. Eiliuotos kalbos pagrindas yra metras – dėsningas kurio nors kalbos vieneto ar garsinio elemento (skiemenų ištarimo trukmės, jų skaičiaus, kirčio, intonacijos) kartojimasis.

Pagal metro pobūdį skiriamos tokios eilėdaros sistemos:

  1. metrinė,
  2. antikinė,
  3. aliteracinė,
  4. sintaksinė–intonacinė,
  5. silabinė,
  6. alternacinė,
  7. silabotoninė,
  8. sinkopis,
  9. toninė,
  10. verlibras.

Visos sistemos skirstomos į dvi pagrindines grupes – kvantitatyvinę (kiekybinę) ir kvalitatyvinę (kokybinę) eilėdarą:

  • Kvantitatyvinė (tokia yra metrinė, antikinė) eilėdara pagrįsta ilgųjų ir trumpųjų skiemenų kaitos sureguliavimu,
  • kvalitatyvinė (silabotoninė, sinkopis, toninė) – žodžių kirčio dėsningu pasikartojimu arba kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų sureguliavimu.