Eilėdara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Eilėdaraeiliuotos kalbos garsinė sandara.

Eiliuota kalba nuo prozos kalbos skiriasi savotišku ritmu ir intonacija. Eiliuotos kalbos pagrindas yra metras – dėsningas kurio nors kalbos vieneto ar garsinio elemento (skiemenų ištarimo trukmės, jų skaičiaus, kirčio, intonacijos) kartojimasis.

Pagal metro pobūdį skiriamos tokios eilėdaros sistemos:

  1. metrinė,
  2. antikinė,
  3. aliteracinė,
  4. sintaksinė–intonacinė,
  5. silabinė,
  6. alternacinė,
  7. silabotoninė,
  8. sinkopis,
  9. toninė,
  10. verlibras.

Visos sistemos skirstomos į dvi pagrindines grupes – kvantitatyvinę (kiekybinę) ir kvalitatyvinę (kokybinę) eilėdarą:

  • Kvantitatyvinė (tokia yra metrinė, antikinė) eilėdara pagrįsta ilgųjų ir trumpųjų skiemenų kaitos sureguliavimu,
  • kvalitatyvinė (silabotoninė, sinkopis, toninė) – žodžių kirčio dėsningu pasikartojimu arba kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų sureguliavimu.