Perifrazė

Perifrazė (sen. gr. periphrasis < peri – apie, aplink + phrazō – kalbu) – žodžių junginys, kuriuo pakeičiamas tikrasis kurio nors asmens vardas, daikto ar reiškinio pavadinimas, pvz., „mokslinio socializmo teorijos kūrėjas" vietoj Karlas Marksas.

Tipiškos perifrazės yra vaizdingosios mįslės, pvz., „Baltos pievos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano“.^[1]

Perifrazės vartojimas

Perifrazavimas tikrąjį daikto ar veiksmo vardą nusako žodžių junginiu arba fraze, iškeliančia kurį esminį jų požymį, pvz.: ausis – klausos organas, ranka – viršutinė galūnė, apželti – žole apaugti, sapnuoti – matyti per miegą. Vartojant šias pastarąsias perifrazes, sakoma:
Kapas dar neapžėlė, žole neapaugo.
Guli senas Brisius ir sapnuoja. Mato jisai per miegą antis, kurias jo šeimininkas šaudo, o jisai iš vandens neša.
Užuot sakius gimti, sudeginti, manau, perifrazuojama: ateiti į pasaulį, išvysti pasaulį…, paleisti dūmais, paversti pelenais…, (mano) galva rodo, pvz.: Nepyk, Jurai: tu mūsų kaime pažangusis, daugiau už mane moki, o mano galva kitaip rodo.
Dažnai perifrazuojami tikriniai vardai. Pavyzdžiui, vengiant vardo kartojimo, ieškant raiškesnės frazės, norint iškelti bei pabrėžti vieną ar kitą veikėjo bruožą ar požymį:
Baigdamas seminariją, būsimasis Maironis išdrįso įteikti A. Baranauskui savo poemėlės „Lietuva“ rankraštį, gražiais ir iškilmingais žodžiais dedikuotą „Anykščių šilelio“ autoriui.