Melburno tramvajus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Melburno tramvajus
E 6001 and E 6002 (Melbourne trams) in Bourke St on route 96, 2013.JPG
E klasės tramvajai Berko gatvėje, 2013 m.
Informacija
VietaAustralijos vėliava Australija, Melburnas
Transporto tipastramvajus
Linijų skaičius25
TinklalapisYarra Trams
Eksploatacija
Pradėta eksploatuoti1885
Operatorius„Yarra Trams“
Riedmenų skaičiusvirš 500
Techninė informacija
Sistemos ilgis250 km
Geležinkelio vėžės1435mm
Sistemos žemėlapis
Melbourne trams map.gif
Vikiteka Vikiteka: Melburno tramvajus

Melburno tramvajusviešojo transporto dalis Melburne, Australijoje. 250 km ilgio (2019 m.) dvikelis tramvajų tinklas su 1700 stotelėmis, 500 tramvajų ir 25 maršrutais – didžiausia miesto tramvajų sistema pasaulyje.[1] Melburno tramvajai yra antra pagal pervežtų keleivių skaičių Melburno viešojo transporto rūšis po priemiestinių traukinių; 2018–2019 finansiniais metais tramvajais pervežta 205,4 mln. keleivių. [2]

Pirmasis arklinis tramvajus Melburne pradėjo veikti 1884 m., tačiau veikė nereguliariai ir neilgai. Miesto tramvajų tinklas pradėtas tiesti 1885 m. Iki 1891 m. įrengta 75 km ilgio dvikelė lyninio tramvajaus sistema su 17 maršrutų, tuo metu buvusi viena didžiausių pasaulyje.[3] 1889 m. mieste pasirodė pirmasis elektrinis tramvajus, po keleto metų uždarytas. 1906 m. elektrinių tramvajų linijos nutiestos Sent Kildoje ir Esendone, nuo 1924 iki 1940 m. lyninio tramvajaus sistema palaipsniui pakeista elektrine.

Melburno tramvajai, ypač W klasės, tapo vienu iš miesto simbolių ir turistų traukos objektu.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradžia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1877 m. Melburno verslininkai įkūrė Melburno tramvajų ir omnibusų bendrovę (Melbourne Tramway & Omnibus Company, MTOC), kuriai Viktorijos vyriausybė 1883 m. suteikė teisę organizuoti tramvajų eismą Melburno gatvėse. Įrengti tramvajų infrastruktūrą tuo pačiu nutarimu pavesta iš 12 Melburno savivaldybių sudarytam Melburno tramvajų trestui (Melbourne Tramway Trust). Buvo numatyta įrengti lyninių tramvajų tinklą pagal Jungtinėse Valstijose, San Fransiske, įrengto lyninio tramvajaus pavyzdį. Kol buvo tiesiami bėgiai ir statomos jėgainės, mieste pasirodė keletas atskirų, privačių bendrovių įrengtų arklinio tramvajaus linijų. Pirmoji – pradėjo veikti 1884 m. gruodžio 20 d. nuo Ferfildo geležinkelio stoties iki statomo Tornberio rajono. Viso mieste buvo įrengtos 7 arklinio tramvajaus linijos, paskutinė iš jų uždaryta 1923 m.[5]

Melburno lyninis tramvajus Lonsdeilio gatvėje ~1905 m.

Lyninis tramvajus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis lyninis tramvajus Melburne pradėjo veikti 1885 m. lapkričio 11 d., kai buvo atidaryta apie 6 km ilgio Spenserio gatvės–Ričmondo linija. Tiesiant bėgius, gatvėse iškastos 1,2 m gylio tranšėjos, kuriose įrengti tuneliai plieniniams lynams. Lynams traukti pastatyta jėgainė su galingais garo varikliais.[6] Iki 1891 m. mieste nutiesti 75 km dvikelių tramvajų linijų ir įrengta 12 jėgainių. Tramvajai kursavo 17 maršrutų, turėjo 1200 sąstatų; tuo metu tai buvo vienas didžiausių lyninio tramvajaus tinklų pasaulyje.[3]

Lyninio tramvajaus sąstatas buvo sudarytas iš dviejų vagonų: pirmasis buvo atviras su 20 sėdimų ir 22 stovimomis vietomis, turėjo prisijungimo prie judančio lyno mechanizmą, antrasis – uždaras su 22 sėdimomis ir 34 stovimomis vietomis. Pirmuosius sąstatus importavo iš Niujorko, vėliau tramvajus gamino Melburne. Piko valandomis judriausiuose maršrutuose tramvajai kursuodavo kas 2 min.[6] 1916 m. pasibaigus MTOC bendrovės licencijai, tramvajų ūkį perėmė Viktorijos vyriausybė.

Paskutinė lyninio tramvajaus linija įrengta 1891 m. spalio 27 d., o nuo 1924 m. lyniniai tramvajai pamažu pradėti keisti elektriniais arba autobusais. Paskutinės lyninio tramvajaus linijos uždarytos 1940 m.

Elektrinis tramvajus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis elektrinis tramvajus Melburne nutiestas privačios bendrovės nuo Boks Hilio iki Donkasterio, veikė tik 7 metus

Pirmoji 3,6 km ilgio elektrinio tramvajaus linija atidaryta 1889 m., bet veikė tik iki 1896 m.[7] Nuo 1906 m. elektrinių tramvajų pradėjo daugėti sparčiau – įvairios bendrovės tiesė bėgius Melburno pagrindinio, lyninio, tramvajaus tinklo pakraščiuose. 1919 m. įkurta valstybinė „Melburno ir metropolinių tramvajų valdyba“ (Melbourne & Metropolitan Tramways Board). Valdybai perduotas lyninių tramvajų tinklas, šešios iš septynių elektrinių tramvajų linijų ir vienintelė dar tebeveikianti arklinio tramvajaus linija. Palaipsniui lyninis tramvajus pradėtas keisti į elektrinį, ir iki 1940 m. lyninių ir arklinių tramvajų mieste nebeliko. Elektrinių tramvajų tinklas praplėstas, Prestono dirbtuvėse nuo 1923 m. pradėti gaminti ikoniškais tapę W klasės tramvajai.

Perpildytas Rytų Prestono maršruto tramvajus Šiaurės Ficrojuje, 1944 m.

Skirtingai nei kituose Australijos miestuose, po Antrojo pasaulinio karo Melburne tramvajų bėgių neardė, tramvajų eismo nekeitė autobusais, netgi atvirkščiai – Berko gatvėje autobusai pakeisti tramvajais. Nutiestos naujos linijos Rytų Prestone (East Preston), Rytų Bransvike (Brunswick East). Po rekordinio 260 mln. keleivių pervežimo lygio 1949 m. iki pat 1970 m. pervežtų keleivių skaičius palaipsniui mažėjo, bet tramvajų eismas buvo išsaugotas; Melburnas liko vieninteliu Australijos miestu su plačiu tramvajų tinklu.[8] Tramvajai Melburne išliko dėl keleto priežasčių: dėl plačių gatvių ir geometriškai taisyklingo jų tinklo tramvajai mažiau trukdė automobilių eismui; tramvajų uždarymui priešinosi profesinės sąjungos; į betono pagrindą įtvirtintų bėgių išardymas reikalavo pernelyg didelių išlaidų; tramvajų infrastruktūra ir riedmenys buvo palyginti nauji, pakeitę lyninius tramvajus 1920–1940 m.

Naujo E 6001 tramvajaus bandymas Prestono dirbtuvėse 2013 m.

1978 m. po daugiau nei 20 metų pertraukos tramvajų tinklas padidintas – prailginta tramvajaus linija Bervudo plentu. Aštuntajame dešimtmetyje W klasės tramvajai palaipsniui pakeisti Z klasės, devintajame – A klasės bei didesnės B klasės tramvajais. 1987 m. iš pertvarkytų Sent Kildos ir Port Melburno geležinkelių ruožų mieste įrengtos pirmosios greitojo tramvajaus linijos.[9] 1996–1998 m. tramvajuose automatizuotas bilietų pardavimas, atsisakyta konduktorių.

Nuo 1999 m. tramvajų ūkio pervežimų dalis privatizuota, tramvajų operatoriais tapo privačios „Swanston Trams” ir „Yarra Trams” bendrovės („Swanston Trams” netrukus pasitraukė, nuo 2004 m. visus pervežimus perėmė „Yarra Trams”).[10] Po privatizacijos abi bendrovės įsigijo naujų, žemų grindų D klasės Siemens ir C klasės Alstom tramvajų, o nuo 2013 m. miestui tiekiami E klasės Bombardier gamybos tramvajai. 2003–2005 m. prailgintos tramvajų linijos Doklandse (Docklands) ir į Boks Hilį (Box Hill) bei Pietų Vermontą (Vermont South). 2018 m. valstijos vyriausybė paskelbė apie planus nutiesti 18 km ilgio naują liniją iš Kolfildo (Caulfield) į Rouvilį (Rowville).[11]

Maršrutai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. pradžioje mieste veikė 25 tramvajų maršrutai:[12]

Nr. Maršrutas Maršrutas centre Ilgis, km Riedmenys Pastabos
1 Rytų Kobergas – Pietų Melburno paplūdimys Svonstono gatve 13,2 B2, Z3
3 Melburno universitetas – Rytų Malvernas Svonstono gatve 14,9 B2, A1, Z3 darbo dienomis
3a Melburno universitetas – Rytų Malvernas Svonstono gatve 16,3 B2, A1, Z3 savaitgaliais, per Sent Kildą
5 Melburno universitetas – Malvernas Svonstono gatve 12,6 D1, Z3
6 Morlando geležinkelio stotis – Glen Airisas Svonstono gatve 19,0 D1, D2, B2, Z3
11 Vakarų Prestonas – Viktorijos Uostas Kolinzo gatve 13,3 B2, E
12 “Victoria Gardens“ prekybos centras – Sent Kilda Kolinzo gatve 11,3 A1, A2
16 Melburno universitetas – Kju Svonstono gatve 20,2 D1, Z3
19 Šiaurės Kobergas – Flinderso Gatvės geležinkelio stotis Elžbietos gatve 10,2 D2, B2
30 Šv. Vincento aikštė – Centrinė prieplauka, Doklandsas La Trobo gatve 2,9 A1, A2
35 Žiedinis maršrutas Flinderso, Springo, La Trobo gatvėmis, Uosto esplanada 7,6 W nemokamas, turistinis
48 Šiaurės Balvinas – Viktorijos Uostas Kolinzo gatve 13,5 C1, A2
57 Vakarų Meribernongas – Flinderso Gatvės geležinkelio stotis Elžbietos gatve 11,6 Z3
58 Vakarų Kobergas – Turakas Viljamo gatve 18,2 D1, B2, Z3
59 Erport Vestas – Flinderso Gatvės geležinkelio stotis Elžbietos gatve 14,7 B2
64 Melburno universitetas – Rytų Braitonas Svonstono gatve 16,1 B2, A1, Z3
67 Melburno universitetas – Karnegis Svonstono gatve 12,7 B2, A1, Z3
70 Akacijų parkas – Doklandsas Flinderso gatve 16,5 A2, B2
72 Melburno universitetas – Kambervelis Svonstono gatve 16,8 D1, Z3
75 Pietų Vermontas – Centrinė prieplauka, Doklandsas Flinderso gatve 22,8 A2, B2
78 Šiaurės Ričmondas – Balaklava miesto centro nesiekia 6,5 A2
82 Futskrėjus – Muni Pondsas miesto centro nesiekia 9,2 Z3
86 RMIT universitetas, Bandūra – Doklandsas Berko gatve 22,2 B2, E
96 Rytų Bransvikas – Sent Kildos paplūdimys Berko gatve 13,9 E, C2 greitasis
109 Boks Hilis – Port Melburnas Kolinzo gatve 19,2 A2, C1 greitasis

Daugumoje maršrutų tramvajai darbo dienomis kursuoja iki vidurnakčio; piko valandomis – kas 5–15 min, kitomis valandomis – kas 8–20 min, vakarais – kas 20 min (82 maršrutas – kas 30 min). Savaitgaliais tramvajai kursuoja kas 8–20 min, vakarais – kas 20–30 min; 19, 67, 75, 86, 96 ir 109 maršrutais tramvajai kursuoja naktimis (kas 30 min), kitais maršrutais – iki 1:30.

Sporto ir kultūros renginių metu skiriami papildomi maršrutai į renginių arenas.

Riedmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

SW6 serijos (W klasės) tramvajus-restoranas, 2016 m.

2020 m. Melburne buvo virš 500 tramvajų. Visi tramvajai pritaikyti važiuoti abiem kryptimis (kaip traukiniai): turi vairuotojo kabinas ir atitinkamų spalvų žibintus abiejuose vagono galuose, duris abiejuose šonuose ir du skirtingų krypčių strypus elektros srovei tiekti. Tramvajų galinėse stotelėse nėra įrengtų geležinkelio kilpų apsisukimui, tramvajus keičia kryptį, per iešmus pervažiuodamas į kitos krypties kelią. Tramvajai skirstomi į klases pagal „Melburno tramvajų ir omnibusų bendrovės” 1921 m. pradėtą klasifikaciją.

W klasės tramvajai – seniausi iš šiuo metu naudojamų. Talpina 75 keleivius. Pradėti gaminti 1923 m., Melburne, iš viso iki 1956 m. pagaminti 756 tramvajai. Iki XX a. devintojo dešimtmečio W klasės tramvajai buvo pagrindiniai Melburne, o nuo dešimtojo dešimtmečio nepriklausomos „National Trust of Australia” organizacijos pripažįstami Australijos kultūros paveldo dalimi.[13] W klasės tramvajus pakeitus naujesniais, nemažai jų parduota į užsienį: miestams (Kopenhagai, Sietlui, Memfiui, Edmontonui), muziejams, kolekcionieriams. Nuo 1993 m. tramvajų pardavimas į užsienį apribotas. Šiuo metu mieste naudojami 7 W8 serijos ir 1–6 SW6 serijos tramvajai:[14][15] turistiniu 35 (žiediniu) maršrutu ir tramvajams-restoranams.[16]

Z klasės tramvajai buvo skirti nusidėvėjusiai W klasei pakeisti. Buvo gaminami Melburne pagal Gioteborgo M28 tramvajaus dizainą nuo 1975 iki 1984 m., iš viso pagaminta 230 tramvajų. Z1 ir Z2 serijų tramvajai buvo nepatogūs keleiviams: turėjo tik po dvi duris, vienas įlipimui, kitas išlipimui. Įlipantys keleiviai laukdavo eilėje prie konduktoriaus, tramvajai stotelėse užtrukdavo ilgiau, nei numatyta.[17] Z3 serijos tramvajams įrengtos papildomos, trečiosios durys. Iki 2016 m. visi Z1 ir Z2 serijos tramvajai pakeisti naujesniais, miesto maršrutais kursuoja 111 Z3 serijos tramvajų.[18] Talpa – 70 keleivių.

A klasės tramvajai gaminti Melburne 1984–1987 m. Iš viso pagaminta 70 A klasės (A1 ir A2 serijų) tramvajų, 69 tebenaudojami.[19][20] A1 ir A2 serijų tramvajai skiriasi tik techninėmis detalėmis, iš kurių svarbiausia ta, kad A1 tramvajuose elektros srovei perduoti naudojamas strypas, o A2 tramvajuose – pantografas. A klasės tramvajai – mažiausi mieste, talpina iki 65 keleivių.

D2 klasės tramvajaus interjeras, 2013 m.

B klasės tramvajai buvo skirti Melburno pirmosioms greitojo tramvajaus linijoms, įrengtoms, pertvarkius buvusius geležinkelius. Gaminti Melburne 1984–1994 m. Eksperimentinės B1 serijos tramvajų neišliko, B2 serijos tramvajų pagaminta 130, visi šiuo metu tebenaudojami.[21] B klasės tramvajai – pirmieji mieste su oro kondicionieriais ir dviem sekcijomis. Talpina iki 110 keleivių.

C klasės tramvajais pakeista dalis nusidėvėjusių Z klasės tramvajų. C1 serijos žemų grindų, trijų sekcijų „Citadis” tramvajai pagaminti Prancūzijoje 2001–2002 m. „Alstom” bendrovės. Iš viso į Melburną pristatyti 36 tramvajai, visi tebenaudojami.[22] Penki C2 serijos penkių sekcijų „Citadis” tramvajai 2008 m. išnuomoti iš Miulūzo miesto, vėliau Viktorijos vyriausybė juos įsigijo. Visi 5 tebenaudojami.[23] Tramvajų talpa – 180 keleivių.

D klasės žemų grindų „Combino” tramvajai pagaminti Siemens bendrovės Vokietijoje 2002–2004 m. Melburnui buvo pristatyti 38 trijų sekcijų D1 serijos ir 21 penkių sekcijų D2 serijos tramvajai, šiuo metu miesto maršrutuose naudojami 37 D1 ir 20 D2 serijos tramvajai.[24][25] Tramvajų talpa – 90 (D1) ir 140 (D2) keleivių.

E klasės „Flexity” tramvajai – naujausi, „Bombardier Transportation” gamybos, surinkti Melburne. Trijų sekcijų tramvajai yra 33 m ilgio, 2,65 m pločio, su oro kondicionieriais ir elektronine informacijos sistema, talpina iki 210 keleivių – didžiausi iš visų Melburno tramvajų. Pirmieji du E klasės tramvajai pradėti eksploatuoti 2013 m., paskutiniai iš 50 užsakytųjų – 2017 m.[26] Nuo 2017 iki 2020 m. balandžio pagaminti dar 35 iš 40 užsakytų šiek tiek modifikuotų E2 serijos tramvajų.[27]

Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sautbanko depas, 2008 m.

Pagal operatoriaus „Yarra Trams” pateiktus duomenis, Melburno tramvajų tinklas – 250 km ilgio, dvikelis, su 1700 stotelėmis. Apie 75 % tinklo nutiesta gatvėmis, maždaug ketvirtadalis – atskirai nuo kitų transporto rūšių (daugiausia – iš geležinkelių pertvarkytos greitojo tramvajaus linijos).[1] Tramvajai laikomi ir remontuojami 8 depuose Bransvike, Kambervelyje (Camberwell), Esendone (Essendon), Glenhantlyje (Glenhuntly), Kju (Kew), Malverne (Malvern), Prestone ir Sautbanke (Southbank), dar 2 depuose – Rytų Prestone ir Šiaurės Ficrojuje (North Fitzroy) – tik laikomi.[28]

Melburno tramvajų sistema naudoja 600 voltų nuolatinę elektros srovę, tiekiamą kontaktiniu tinklu iš 50 per visą tramvajų tinklą paskirstytų pastočių. Pastotės maitinamos 6 600, 11 000 arba 22 000 voltų kintamąja elektros srove, kuri transformuojama į 600 voltų nuolatinę srovę. Kontaktinis tinklas padalintas į 100 nepriklausomų sektorių tolygiam įtampos palaikymui ir visos sistemos apsaugai nuo galimų gedimų. Dažniausiai kontaktinį tinklą pažeidžia per didelio aukščio automobiliai, nulūžę medžiai, pažeisti atraminiai stulpai ar netoli kontaktinio tinklo kilę gaisrai.[29]

Populiariojoje kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

“Skrajojantis Melburno tramvajus“ 2006 m. Sandraugos žaidynių atidarymo ceremonijoje

Melburno tramvajai, ypač W klasės, laikomi vienu iš miesto simbolių, svarbia jo istorijos ir kultūros dalimi. Nuo pokario metų tramvajai nuolat minimi žiniasklaidoje ir turistiniuose kelionių vadovuose apie Melburną.[4] Tramvajai rodomi 1986 m. australų kultinėje komedijoje „Malcolm” ir viename 1973 m. australų filmo „Alvin Purple” epizode bei Beasty Boy „The Rat Cage” ir AC/DC „It's a Long Way to the Top” dainų vaizdo klipuose.

“Melburno dailės tramvajus“ prie Flinderso Gatvės geležinkelio stoties, 2017 m.

„Theather Works” teatras 1982 m. „Moomba” festivalio metu 109 maršruto tramvajuje rodė spektaklį. 2006 m. Sandraugos žaidynių atidarymo ceremonijoje buvo panaudotas pagal brėžinius ir fotografijas specialiai renginiui pagamintas „skrajojantis” W klasės tramvajaus vagonas. Žaidynių metu miesto centre Žiediniu maršrutu kursavo pakistaniečių dekoratorių Karačio autobusų stiliumi išdekoruotas Z klasės tramvajus.

2006 m. Melburno miesto savivaldybė padovanojo W klasės tramvajų australei Meri Donaldson ir Danijos princui Frederikui jų vedybų proga. Tramvajus šiuo metu naudojamas Danijos tramvajų muziejuje. 2011 m. Z klasės tramvajumi, dekoruotu karališkąja atributika, nuo Federacijos aikštės iki Gubernatūros buvo vežami Anglijos karalienė Elžbieta II ir Princas Filipas, jų vizito Melburne metu. Po vizito „Karališkasis tramvajus” daugiau nei metus buvo naudojamas miesto maršrutuose.[30]

Nuo 1978 iki 1993 m. pagal „Transporting Art” projektą miesto gatvėmis važinėjo vietinių dailininkų išdažyti 36 W klasės tramvajai. Projektas atnaujintas 2013 m. Melburno tarptautinio menų festivalio metu. Kasmet atrenkami 8 Melburno dailininkai, pagal kurių paruoštą dizainą išdekoruojami 8 „Melburno dailės tramvajai” (Melbourne Art Trams), po vieną iš kiekvieno depo.[31]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Facts & figures, Yarra Trams. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  2. Annual Report 2018–19, Public Transport Victoria. Nuoroda tikrinta 2020-04-11.
  3. 3,0 3,1 David Hoadley, Melbourne's cable trams, Trams of Australia, 1995 m. liepa. Archyvuota 2011-11-21. Nuoroda tikrinta 2020-04-25.
  4. 4,0 4,1 W-class trams: the art and soul of Melbourne town, The Age, 2010 m. spalio 24 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  5. Russell Jones, Hooves and iron: Melbourne’s horse trams, Melbourne Tram Museum, 2003. Nuoroda tikrinta 2020-04-25.
  6. 6,0 6,1 Melbourne’s tram history, Yarra Trams. Nuoroda tikrinta 2020-04-26.
  7. Robert Green, Australia’s first electric tram: the Box Hill to Doncaster tramway, Melbourne Tram Museum, 1989 m. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  8. David R. Keenan, Melbourne's Tramways in 1974. , Transit Press, 1974 m.
  9. Towards the modern era, Yarra Trams. Archyvuota 2012-03-18. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  10. History or Yarra Trams, Yarra Trams. Archyvuota 2011-02-20. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  11. New Melbourne tram route to link Monash University in Clayton with Chadstone shopping centre, ABC, 2018 m. balandžio 10 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  12. Timetables & routes, Yarra Trams. Nuoroda tikrinta 2020-04-26.
  13. A Melbourne Icon, National Trust of Australia. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  14. W8 Class, VICSIG, 2020 m. balandžio 20 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-28.
  15. SW6 Class, VICSIG, 2020 m. balandžio 20 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-28.
  16. Garden City: Part 3 – Public Transport Facilities, Construction Shows, 2014 m. gegužės 20 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-28.
  17. David Hoadley, Z class, Trams of Australia, 1995 m. birželis. Archyvuota 2011-02-19. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  18. Z3 Class, VICSIG, 2020 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  19. A1 Class, 2020 m. vasario 7 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  20. A2 Class, 2020 m. balandžio 20 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  21. B2 Class, 2020 m. balandžio 27 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  22. C Class, 2020 m. balandžio 21 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  23. C2 Class, 2018 m. lapkričio 15 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  24. D1 Class, 2020 m. balandžio 20 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  25. D2 Class, 2020 m. vasario 28 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  26. E Class, 2020 m. balandžio 20 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  27. E2 Class, 2020 m. balandžio 20 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  28. Depot, VICSIG. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  29. Substation to Substation - Melbourne's tram power infrastructure, Yarra Trams, 2013 m. rugpjūčio 27 d. Archyvuota 2014-02-25. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  30. Royal Tram now in public service, Yarra Trams, 2011 m. spalio 26 d. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.
  31. Transporting Art – Melbourne’s Art Trams 1978-2018, Melbourne Tram Museum, 2018 m. Nuoroda tikrinta 2020-04-27.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.