Garo mašina
Garo mašina – energijos rūšies keitimo įtaisas, variklis, vandens garų termo-mechaninę plėtimosi energiją verčiantis mechanine − sukimo momentu.
Garo variklis buvo esminis žingsnis mechanikos istorijoje, nes su jo atsiradimu prasidėjo industrializacijos era.[1] Pirmą mašina, kuri garų kondensacijos metu atsirandančias jėgas paverčia sukamuoju judesiu, „tokiu kad galėtų sukti ratą“, 1705 m. užpatentavo anglas Thomas Newtommen.[1] Ji nebuvo visai tokia pat kaip vėlesnės bet jau turėjo stūmoklius.[1]
1769 metais anglų inžinierius ir išradėjas Džeimsas Vatas sukonstravo efektyvesnę, į visas vėlesnes panašią garo mašiną. Jis apskaičiavo, kad ta mašina kalnakasybos darbuose pakeičia 12 arklių, taigi jos galia lygi 12 arklio jėgų (dabar sakytume arklio galių). Nuo to laiko technikoje paplito arklio jėgos vienetas, nes nevykusiai buvo išverstas anglų kalbos žodis power (jėga, galia) žodžiu „jėga“. Vėliau Dž. Vatas atliko bandymus, kuriais remdamasis nustatė, kad 75 kg masės krovinį į 1 m aukštį arklys gali pakelti per 1 s. Taip buvo išmatuotas vienos arklio galios didumas. Vatas, be abejo, turėjo labai stiprų arklį, kuris tokią galią demonstruodavo tik gana trumpą laiką. Kiti bandymai parodė, kad daugelio arklių galia yra mažesnė.