Mozyrius

Mozyrius bltr. Мазыр, rus. Мозырь

Mozyriaus panorama

Mozyrius 52°03′0″ š. pl. 29°16′0″ r. ilg. / 52.05000°š. pl. 29.26667°r. ilg. / 52.05000; 29.26667 (Mozyrius)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gomelio sritis
Rajonas	Mozyriaus rajonas

Įkūrimo data	1153 m.

Gyventojų (2022)	104 967

Vikiteka	Mozyrius

Mozỹrius ^[1] (bltr. Мазыр, rus. Мозырь) – miestas pietų Baltarusijoje, Gomelio srityje, Pripetės upės dešiniajame krante. Mozyriaus rajono centras. Yra pedagogikos institutas, kraštotyros muziejus, Dramos teatras. Yra Šv. Mykolo bernardinų bažnyčia, pastatyta 1760–1775 m., perstatyta XIX a., Šv. Arkangelo Mykolo (1743–1745 m.) vienuolynas ir bažnyčia, XVIII a. Cistersų vienuolynas.^[2]

Istorija

Pirmą kartą paminėtas 1153 m., priklausė Kijevo, Černigovo ir Turovo kunigaikštystėms. 1174 m. Mozyrių užpuolė lietuviai, 1227 m. ir 1244 m. nusiaubė mongolai. XIV a. viduryje atiteko LDK. Nuo XV a. pabaigos priklausė M. Glinskiui, kuris 1508 m. pasidavė Maskvos didžiajai kunigaikštystei, pagal LDK ir Maskvos 1508 m. taiką grąžintas Lietuvai. Nuo 1565 m. Mozyriaus pavieto centras. 1577 m. gavo miesto teises. 1497 m. ir 1521 m. miestą sudegino Krymo totoriai, 1648 m. nusiaubė kazokai, 1654 m. užėmė Rusijos kariuomenė, 1667 m. grąžintas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m. atiteko Rusijos imperijai, 1795–1924 m. buvo Minsko gubernijos Mozyriaus apskrities centras.^[3] 1795 m. gavo miesto teises.^[4] 1919 m. atiteko Baltarusijos TSR. Per Lenkijos–sovietų karą prie Mozyriaus lenkai 1920 m. kovo mėn. sumušė bolševikus. 1938–1954 m. Mozyrius buvo Polesės srities centras. Smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Vokiečių okupacijos metais buvo įkurtas žydų getas.

Ekonomika

Yra oro uostas, upių uostas, geležinkelio stotis. Per miestą eina geležinkelis ir plentas Babruiskas–Žitomyras (Ukraina), naftotiekis Draugystė. Vyrauja naftos perdirbimo, metalo apdirbimo, įrengimų gamybos, medienos apdirbimo, chemijos (trąšų), elektrotechnikos, baldų, tekstilės (trikotažo), siuvimo, maisto (pieno, alaus) pramonė. Prie Mozyriaus nuo 1982 m. kasama akmens druska.

Sportas

FK Slavija-Mazyr (futbolo klubas);
„Jaunystės“ („Junactva“) stadionas, kurio talpa daugiau nei 17 tūkst. žiūrovų.

Šaltiniai

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Mozyrius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 548 psl.
↑ Mozyrz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 754 psl. (lenk.)
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 286

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Mozyrius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 548 psl.

[3] Mozyrz. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 754 psl. (lenk.)

[4] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 286

[1]

[2]

[3]

[4]