Maris
Maris | |
---|---|
Mari | |
Koordinatės | 34°32′58″ š. pl. 40°53′24″ r. ilg. / 34.54944°š. pl. 40.89000°r. ilg. |
Vieta | Sirija (Deir ez-Zoro gubernija) |
Regionas | Artimieji Rytai |
Istorija | |
Pastatytas | III tūkst. pr. m. e. |
Sugriautas | III a. pr. m. e. |
Tauta | amoritai |
Informacija | |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
Maris, archeologinis pavadinimas Tell Hariri (arab. تل حريري) – senovės miestas Sirijoje ir kartu valstybė, 11 km į šiaurės vakarus nuo dabartinio Abu Kamalo ant vakarinio Eufrato upės kranto, apie 120 km į pietryčius nuo Deir ez-Zoro (Sirija). Manoma, kad miestas apgyvendintas nuo V tūkst. pr. m. e., nors klestėjo 2900 – 1759 m. pr. m. e., kol jį nusiaubė Hamurabis. Manoma, kad Abraomas buvo Maryje savo kelionėje iš Uro į Haraną.
Senovės istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maris apgyvendintas V tūkst. pr. m. e., bet suklestėjo III-II tūkst. pr. m. e. Jo gyventojai buvo semitai, manoma, kad dalis tos pačios eblaitų ir akadų migracijos.
Pirmasis klestėjimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas suklestėjo III tūkst. pr. m. e., nes buvo svarbi tarpinė stotelė tarp Šumero, Žemutinės Mesopotamijos ir šiaurės Sirijos miestų, iš kurių į Šumerą keliavo statybai reikalinga mediena ir akmuo.
Po iškilimo, prasidėjusio 2900 m. pr. m. e., Maris buvo sugriautas XXIV a. pr. m. e. Po to miesto įtaka smarkiai sumažėjo ir jis tapo kaimu. Istorikai nesutaria, kas sugriovė Marį. Vieni teigia, kad akadų karalius Sargonas (kuris teigia keliavęs pro Marį per savo garsųjį žygį į vakarus), kiti teigia, kad tai buvo Ebla, tradiciniai Mario verslo konkurentai.
Antrasis klestėjimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miesto statusas buvo atgautas valdant amoritų dinastijai. Antrasis aukso amžius prasidėjo apie 1900 m. pr. m. e. Du svarbūs archeologiniai atradimai datuojami tam laikotarpiui. Zimri-Limo, Mario karaliaus, rūmai su daugiau nei 300 kambarių. Tai tikriausiai buvo didžiausi to meto rūmai ir jų reputacija kaimyniniuose miestuose ir karalystėse buvo gerai žinoma. Manoma, kad Alepo karalius Jamadas ir Ugarito karalius parodė troškimą aplankyti rūmus, kad patys pamatytų jų prabangą. Tuo pat metu pastatytas ir valstybės archyvas, kuriam rasta 25 tūkstančiai dantirasčio lentelių.
Marį galutinai sugriovė Hamurabis apie 1759 m. pr. m. e. Tai žinoma iš daugybės lentelių, kuriose rašoma, kad Hamurabis užpuolė savo seną sąjungininką Zimrilimą ir nugalėjo jį mūšyje. Po miesto sunaikinimo Maris vėl tapo kaimu ir tokiu buvo, kai atvyko graikai, o galiausiai iš vis išnyko.
Mario lentelės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mario lentelės – yra didelė grupė lentelių, atrastų Prancūzijos archeologų 1930-aisiais. Daugiau kaip 25 000 akadiškų lentelių Abuvo surastos Mario archyvuose, kurie suteikia informaciją apie Mario karalystę, jos muitinę ir žmonių vardus, kurie gyveno tuo laiku. Lentelės, pagal Andre Parrot, „užbaigė tyrimą istorinio datavimo Senovės Artimųjų Rytų ir aprūpino daugiau kaip 500 naujų vietovardžių, kurių yra pakankamai kad būtų perrašytas ar net sudarytas naujas geografinis senovinio pasaulio žemėlapis“. Beveik visos surastos lentelės buvo datuojamos per praėjusius 50 Mario nepriklausomybės metų (maždaug 1800–1750 pr. m. e.), o didžioji dalis nebuvo niekada publikuotos.
Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]I dinastija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Remiantis tradiciniu karalių sąrašu, ji truko 136 metų (III tūkst. pr. m. e.)
- Iliširas
- Saaumu
- Ištup-Šaras
- Iplul-Ilis
- Ni-Zi
- Enna-Daganas
- Inku-Šaras
- Igi
- Hidaaras
- Šura
II dinastija (1880–1759 m. pr. m. e.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Išme-Daganas
- Ištup-Ilumas
- Idi-Ilumas
- Tura-Daganas
- Puzur-Ištaras
- Milaga (… – 1837)
- Jaggid-Limas (1836–1816)
- Jahdun-Limas (1815–1799)
- Sumu-Adadas (1798–1797)
- Jasmah-Adadas (1796–1778)
- Zimri-Limas (1777–1759)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Welt und Umwelt der Bibel – Linksammlung Mari Archyvuota kopija 2008-12-11 iš Wayback Machine projekto.
- Allgemeine Informationen zu Mari Archyvuota kopija 2010-06-04 iš Wayback Machine projekto.
- Tontafeln von Mari (Ausführl. Text)
- Brief der Addu-duri an Zimrilim Archyvuota kopija 2007-09-29 iš Wayback Machine projekto. (Beispiel für einen Tontafel-Text aus Mari)
|