Šechna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šechna
Šeḫna, Šubat-Enlil
Tell Leilan.jpg

Šechna
Koordinatės: 36°57′26″ š. pl. 40°30′19″ r. ilg. / 36.95722°š. pl. 40.50528°r. ilg. / 36.95722; 40.50528Koordinatės: 36°57′26″ š. pl. 40°30′19″ r. ilg. / 36.95722°š. pl. 40.50528°r. ilg. / 36.95722; 40.50528
Vieta: Sirija (Al-Hasakos gubernija)
Regionas: Senovės Sirija
Istorija
Pastatytas: V tūkst. pr. m. e.
Sugriautas: XVIII a. pr. m. e.
Tauta: huritai
Informacija
Kasinėjimų datos: nuo 1979 m.
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka

Šechna, dar žinomas kaip Šubat-Enlilis, archeologinis pavadinimas Tel Leilanas – senovės miestas Sirijoje, buvęs į šiaurės rytus nuo dabartinės Hasakos, netoli dab. Turkijos sienos, Chaburo upės baseine.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad gyvenvietė įsikūrė V tūkst. pr. m. e., tačiau tik III tūkst. pr. m. e. ji išaugo į didesnį miestą, kuris greičiausiai buvo Nagaro karalystės valdžioje. XXIII a. pr. m. e. miestą nukariavo Akado imperija, ir jis tapo žinomas kaip Šechna. Tiesa, maždaug tuo metu dėl kažkokių priežasčių (manoma, kad dėl 300 metų trukusios sausros), gyvenvietė stipriai susitraukė ir galiausiai buvo beveik palikta.

XIX a. pr. m. e. pabaigoje Asirijos karalius Šamši-Adadas I (1813–1781) šiaurinėje Mesopotamijoje sukūrė didelę imperiją. Derlingą Chaburo slėnį jis matė kaip potencialų savo karalystės centrą. Senosios Šechnos vietoje jis pastatė miestą, kurį pavadino Šubat-Enliliu („Enlilio buveine“) ir pavertė jį savo sostine. Jame pastatyti rūmai, miestas apjuostas galinga siena, o gyventojų skaičius siekė 20 tūkst.

Po Šamši-Adado mirties jo imperijai suirus, miestą užgrobė amoritų valstybėlė Apumas, kuri padarė jį savo sostine. Miestas toliau klestėjo iki 1726 m. pr. m. e., kuomet jį užėmė Babilono karalius Samsuiluna. Asirijos karalius Adasi jį išvijo, tačiau Šubat-Enlilis buvo greitai apleistas.

Kasinėjimai mieste reguliariai vykdyti nuo 1979 m. Čia daugiausia prisidėjo Jeilio universiteto archeologai. Vienas svarbiausių radinių – 1100 molinių lentelių archyvas, kurio administraciniai dokumentai atspindi XVIII a. pr. m. e. Šiaurės Mesopotamijos gyvenimą. Dauguma iškastų artefaktų saugomi Deir ez-Zoro muziejuje. 2011 m. kasinėjimai nutrūko dėl Sirijos pilietinio karo.