Alepas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alepas
arab. حلب‎
Aleppo citadel001.jpg
Alepo tvirtovė

Alepas
36°13′0″N 37°10′0″E / 36.21667°N 37.16667°E / 36.21667; 37.16667 (Alepas)Koordinatės: 36°13′0″N 37°10′0″E / 36.21667°N 37.16667°E / 36.21667; 37.16667 (Alepas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Sirijos vėliava Sirija
Muchafaza: Alepo gubernija
Gyventojų (2005): 2 301 570
Plotas: 190 km²
Tankumas (2005): 12 114 žm./km²
Altitudė: 375 m
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: AlepasVikiteka

Alepas (arab.حلب, Halab) – miestas ir prefektūra šiaurės vakarų Sirijoje. 2,14 mln. gyventojų (2005). Tai antrasis pagal dydį Sirijos miestas (po Damasko). Tai seniausias regiono miestas, anktikoje žinomas kaip Khalpe, o helenizmo epochoje kaip Beroea. Miestas išsidėstęs strateginėje vietoje tarp Viduržemio jūros ir Eufrato. To paties pavadinimo prefektūra aplink miestą užima 16 000 km² teritoriją, kurioje gyvena 3,7 mln. gyventojų.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste išvystyta tekstilės, odos, maisto pramonė.

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Yra universitetas, miesto muziejus. Išlikę miesto citadelė (XII–XIII a.), miesto sienų ir vartų fragmentai (XIV–XVI a.), Didžioji mečetė (apie X amžių), XII–XIII a. medresės, XVI–XVII a. turgūs (prekybos kiemai) ir kt.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

AncientSyria-orn.jpg
Senovės Sirijos istorija
Priešistorinė Sirija
Ebla, Maris
Akado imperija > III Ūro dinastija
Amoritų miestai valstybės:
Ugaritas, Alalachas, Jamchadas, Katna, Kadešas, Karchemišas, Hazoras
Mitanijos imperija, Egiptas
Hetitų imperija, Egipto imperija
Valstybės XII–VIII a. pr. m. e.:
Siro-hetitai (Aramėjai), Finikija, Filistija, Izraelis, Judėja, Amonas, Moabas, Edomas
Asirija > Babilonija
Achemenidų imperija
Makedonija > Seleukidai
Hasmonėjai >Judėja, Nabatėjai
Roma (Sirija, Arabija, Judėja)
Sirijos istorija, Libano istorija

Pagal hetitų įrašus vietovė buvo užkariauta 1800 m. pr. m. e. Miestas išaugo į Jamchado karalystės sostinę iki amoritų dinastijos laikotarpio (apie 1600 m. pr. m. e.). Hetitų valdžioje miestas išliko iki maždaug 800 m. pr. m. e., kai jis pateko į Asirijos, o vėliau persų valdžią. 333 m. pr. m. e. miestą užėmė graikai ir Seleukas I Nikatorius pervadino jį Beroja. Miestas išliko graikų (seleukidų) rankose iki 64 m. pr. m. e., kai Siriją užkariavo romėnai. Vėliau tapo Bizantijos imperijos dalimi. Nuo 637 m. iki X a. miestas buvo arabų valdžioje. X a. sustiprėjus Bizantijos imperijai, miestas nuo 974 m. iki 987 m. vėl priklausė Bizantijai. 1098 ir 1124 m. miestą buvo apgulę kryžiuočiai, tačiau jo neužėmė. Miestas atiteko Saladinui, o vėliau, (1183 m.), Ajubidų dinastijai ir išliko arabų valdžioje, kol jį 1260 m. užėmė mongolai. 1317 m. miestas vėl pateko į arabų valdžią iki 1517 m., kai buvo prijungtas prie Osmanų imperijos. Tuo metu mieste gyveno 50 000 gyventojų. Miestas išliko Osmanų valdžioje iki jų imperijos žlugimo, tačiau buvo varginamas vidinių kovų, taip pat maro ir choleros epidemijų (1823 m.). 1901 m. gyventojų skaičius išaugo iki 125 000. 1906 m. Alepas geležinkeliu sujungtas su Damasku, o 1912 m. su Stambulu.

Miestas trumpai suklestėjo prancūzų kolonijinio valdymo metu, bet vėl nusmuko 19381939 m., priėmus sprendimą Antakiją (Antiochiją) atiduoti Turkijai.

Senasis ir naujasis Alepas labai skiriasi. Senoji dalis buvo apsupta 5 km ilgio siena su septyniais vartais. Viduramžių pilis yra ant iš dalies dirbtiniu būdu sukurto pylimo, 50 m virš miesto. Dabartinė išvaizda yra iš XIII a. statybos, tačiau 1822 m. stipriai apgriauta žemės drebėjimo.

Mieste yra daugybė mečečių. Didžiausios mečetės Al-Jami al-Kabir statyba pradėta Umajadų laikais. Kaip tradiciniame prekybos centre Alepe yra įspūdingų prekybos kiemų khan. Po Antrojo pasaulinio karo miestas iš esmės perstatytas naujai.