Maltos gyvenvietė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Maltos gyvenvietė
XIV tūkst. pr. m. e. – X tūkst. pr. m. e.
Engraving of a mammoth on a slab of mammoth ivory, from the Upper Paleolithic Mal'ta deposits at Lake Baikal, Siberia.gif
Mamuto raižinys
Dab. valstybės: Rusija (Irkutsko sritis)
Ist. regionas: Pabaikalė
Amžius: Vėlyvasis paleolitas
Žmogaus rūšis: Homo sapiens

Maltos gyvenvietė (rus. Мальта) – vėlyvojo paleolito archeologinė gyvenvietė Belajos upės pakrantėje, apie 85 km į rytus nuo Irkutsko, Usolės rajonas, Irkutsko sritis. Įkurta ant 15–20 m aukščio upės terasos.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietę 1928 m. atrado Michailas Gerasimovas, kai valstietis Platonas Brilinas, kasdamas rūsį, rado daug apdirbtų kaulų. 1928-1937 m. gyvenvietę tyrinėjo M. Gerasimovas, 1956-1958 m. G. Sosnovskis, nuo 1991 m. – G. Medvedevas. Ištirta apie 1500 m². Rasta ovalo ir stačiakampio formos pastatų, išsidėsčiusių dviem eilėmis išilgai upės kranto ir statytų iš kalkakmenio, stambių gyvūnų kaulų ir medinių karčių, liekanų. Kiti radiniai: akmeniniai (retušuoti lapo formos antgaliai, gremžtukai, rėžtukai, ylos, grąžtai, peiliai, dirbiniai su retušuotomis įdubomis ir kiti), kaulo ir rago, mamuto durklų (kaltai, peiliai, ylos, adatos, smeigtukai, akmeninių dirbinių rankenos-korpusai, ilgi smaigai su negiliomis įraižomis šonuose ir kiti), papuošalai (apyrankės, puoštos ir lygiu paviršiumi plokštelės su pritvirtinimo skylėmis, kaulo ir akmens karoliukai, kabučiai, 30 moterų skulptūrėlių, 16 vandens paukščių figūrėlių ir kiti). Rasta žinduolių (šiaurinių elnių, gauruotųjų raganosių, mamutų, stumbrų, laukinių arklių, kailinių žvėrių), paukščių ir žuvų kaulų.

Yra kapas, įrengtas ovalo formos duobėje, iš viršaus ir šonų uždengtas plokščiais akmens blokais; jame rasti ochra apiberti dviejų vaikų griaučiai su gausiomis įkapėmis. Gyvenvietė datuojama 20 tūkstantmečiu pr. m. e. , vėlyviausias apgyvendinimo tarpsnis – mezolitas. Išskiriama archeologinė Maltos-Buretės kultūra.[1]

Borisas Frolovas, tyrinėdamas gyvenvietėje rastą trapecijos formos plokštelę su pavaizduotomis gyvatėmis, nustatė, kad tai vienas iš seniausių kalendorių.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Герасимов М. М. Мальта – палеолитическая стоянка. Результат работ 1928–1929 гг. Иркутск, 1931.
  • Герасимов, М. Раскопки палеолитической стоянки в селе Мальта, // Палеолит СССР, М. – Л., 1935
  • Герасимов, М. Палеолитическая стоянка Мальта (раскопки 1956–1957 гг.) // Советская этнография, 1958
  • Формозов А. А. К характеристике палеолитического поселения Мальта. // Советская археология. 1976. № 2. С.205-210.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Egidijus Šatavičius. Maltos gyvenvietė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 172 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koordinatės: 52°51′23″N 103°29′33″E / 52.8564861°N 103.4925842°E / 52.8564861; 103.4925842