Maloniškių Velnio akmuo
Kitos reikšmės – Velnio akmuo.
| Maloniškių Velnio akmuo | |||
|---|---|---|---|
  Maloniškių Velnio akmuo |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 0,2–0,55 m | ||
| Plotas | 98 m² | ||
| Žvalgytas | 1974, 1993, 2011, 2013 m. | ||
Maloniškių, Auksūdžio akmuo, vadinamas Velnio akmeniu (regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus objekto kodas – 12775; senasis vertybių registro kodas – M136) – mitologinis akmuo Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 0,86 km į vakarus-šiaurės vakarus nuo kelių 218 Kretinga–Skuodas ir Ežkepiai–Maloniškiai–Pelėkiai kryžkelės, Maloniškių kaimo pietvakarinė dalis, Maloniškių miško vakarinis pakraštys.
.JPG)
.JPG)
.JPG)
Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Netaisyklingo ovalo formos, šiek tiek pailgas rytų – vakarų kryptimi, pilkas stambiagrūdis granitas kiek įdubusiu viršumi. Ilgis siekia 3,65 m, plotis – iki 3 m, o aukštis – nuo 20 iki 55 cm nuo dabartinio žemės paviršiaus.
Pietinės ir rytinės dalies paviršiuje esama įvairaus, nuo 4 x 5 cm iki 23 x 17 cm dydžio bei 1–3 cm gylio natūralių įdubimų, laikomų žmogaus, arklio, kiaulės ar velnio pėdomis.
Akmuo apkerpėjęs ir apsamanojęs, jo pietrytinis galas kiek nuskeltas. Aplinkui auga ąžuolai.
Teritorijos plotas – 98 m², apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis – 233 m², vizualinės apsaugos pozonis – 113 000 m².
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Guli Ramoniškės vietovėje, kurioje iki Antrojo pasaulinio karo buvusi pieva, naudota ir kaimo gyvuliams ganyti. Dėl savo dydžio riedulys nuo seno traukė vietos gyventojų dėmesį.
Pasakojama, kad prie jo sekmadieniais per sumą pasirodydavo vokietukas-velniukas – jaunikaitis su cilindru ir fraku, su kuriuo žaisdami piemenys pralošdavo pinigus ir net gyvulius. Neapsikęsdami žmonės kreipėsi į Darbėnų bažnyčios kunigą, kuris patarė vokietukui sudrožti šermukšnio lazda. Piemenukams tai padarius, jis su dideliu triukšmu paniro po akmeniu, kuris net suskilo, ir daugiau nebesirodė. Tik kartais per sumą apsilankydavo Maloniškių kaime ir šokinėdamas per tvoras gąsdindavo vaikus.[1]
1999 m. sausio 13 d. registruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąraše (vertybės kodas M136), 2005 m. balandžio 29 d. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe (unikalus objekto kodas 12775), turinčia mitologinį vertingųjų savybių pobūdį.[2]
Panaikinus 1984 m. Maloniškių kaimą, jo teritorija buvo priskirta Auksūdžiui, todėl į registrą įrašytas riedulys buvo pavadintas Auksūdžio akmeniu. Šiuo metu Auksūdžio teritorija prasideda 10 m į pietus-pietvakarius nuo akmens.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1974 m. žvalgė Ignas Jablonskis,[3] 1993 m. – Vykintas Vaitkevičius,[4] 2011 m. – Vykintas Vaitkevičius ir Julius Kanarskas,[5] 2013 m. – Arūnas Strazdas.[6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Julius Kanarskas. Kretingos rajono akmenys. – Mašinraštis. – Kretinga, 1989. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 138. – P. 39
Danutė Paulikienė. Darbėnų apylinkės architektūriniai, archeologiniai ir gamtos paminklai. – Darbėnai, 2007. – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos kraštotyros darbų rankraščių skyrius - ↑ „Auksūdžio akmuo, vad. Velnio akmeniu“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-06-23.
- ↑ Ignas Jablonskis. 1973–1974 m. sukaupti duomenys apie įvairius Kretingos rajono akmenis. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 396. – P. 11–12
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 1998. – P. 57–58
- ↑ Julius Kanarskas. Kultūros paveldo objektų stebėsenos 2011 m. dienoraštis. – Kretinga, 2011. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 582
- ↑ Kultūros paveldo centro dokumentų archyvas