Maksimiljanas Goldas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Maksimiljanas Goldas
Asmeniniai duomenys
Gimimo data 1900 m. lapkričio 22 d.
Gimimo vieta VienaAustrija-Vengrija
Mirties data1961 m. lapkričio 27 d.
Klubai
Dabar žaidžia
Pozicija Gynėjas
Profesionalūs klubai*
1919–1922
1922–1924
1924
1924–1927
1927–1928
1928–1929
1929–1930
1932–1933
Vienos AF
Vienos „Hakoah“
Talino Makkabi
Vienos „Hakoah“
Niujorko „Giants“
Vienos AC
Niujorko „Hakoah All-Stars“
Kauno „Bar Kochba“
Nacionalinė komanda**
1922Austrijos vyrų futbolo rinktinė2 rungt. (0 įvarčių)
Treniruotos komandos
1925
1932–1933
1938
Kauno „Makabi“
Lietuva Lietuva
Ešo prie Alzeto „Jeunesse“


** Nacionalinės komandos pasirodymų ir
įvarčių duomenys .

Maksimiljanas (Maksas) Goldas, vok. Maximilian „Max“ Gold (1900 m. lapkričio 22 d. Vienoje – 1961 m. lapkričio 27 d. Teherane) – žydų kilmės Austrijos futbolininkas, Lietuvos vyrų futbolo rinktinės treneris.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolininkas, žinomas ir „Marko“ vardu, karjerą pradėjo po Pirmojo pasaulinio karo, gynėjo pozicijoje Vienos AF klube. 19191920 metais įsitvirtino pagrindinėje sudėtyje, 19211922 m. sezone su komanda įveikė Vienos Amateur–SV ir laimėjo Austrijos futbolo taurę. Buvo pakviestas į šalies rinktinę, kurios sudėtyje dalyvavo rungtynėse su Vengrija ir Šveicarija.

Po to priklausė Vienos „Hakoah“ žydų futbolininkų komandai. Nepaisant M.Goldo vasaros išvykų į Taliną, kur žaidė už vietos „Makkabi“, Austrijos pirmenybių rungtynių jis nepraleisdavo ir 19241925 m. sezone su Vienos „Hakoah“ tapo šalies čempionu. 1925 m. vasarą M.Goldas jau treniravo Kauno „Makabi“. Kontrolinėm rungtynėms į Lietuvą buvo pasikvietęs gimtąją Vienos „Hakoah“ komandą, kuriai rugpjūčio 1 d. kauniečiai pralaimėjo rezultatu 0:11 (0:4). Rudenį jis grįžo į Vieną.

Kai Vienos „Hakoah“ futbolininkai buvo išvykę į JAV, kelionės metu daug sportininkų po gautų pasiūlymų liko šioje šalyje, bet M.Goldas liko ištikimas gimtajam klubui. Visgi 1927 m. jis sutiko žaisti Niujorko „Giants“. Po metų grįžo į Austriją, kurį laiką atstovavo Vienos AC, o 1929 m. rudenį vėl gynė Vienos „Hakoah“ spalvas. Galiausiai nusprendė pakartotinai keliauti už Atlanto ir žaidė „Hakoah All-Stars“ futbolo komandoje.

Apie 1930 m. jis jau buvo futbolo Čikagos „Maccabi“ komandos viršininkas ir savininkas, į šį kolektyvą pasikvietė keletą sportininkų iš Vienos „Hakoah“. Pats aktyviai sportuoti jau nebegalėjo – trukdė rimta kelio sąnario trauma.

1932 m. išvyko į Lietuvą, kur buvo pakviestas šalies nacionalinės rinktinės trenerio pareigoms. Kartu žaidė ir Kauno „Bar Kochba“ futbolo komandos sudėtyje. 1932 m. rugsėjo 10 d. pastaroji komanda pralaimėjo Kauno „Kovui“ rezultatu 0:1, draugiškame susitikime žaidė ir M.Goldas. „Lietuvos aido“ sporto apžvalgininko nuomone, aikštėje jis buvo nejudrus ir atrodė kaip „senas bernas“ jaunimo tarpe – matyt, sportininko „aukso amžius“ jau buvo pasibaigęs.[1] Rytojaus dieną vykusios šalies vyrų futbolo rinktinės draugiškos rungtynės su Latvija privertė sirgalius pakeisti prastą nuomonę apie šį futbolo specialistą – Lietuvos reprezentantai, treniruojami M.Goldo, Kauno LFLS aikštėje laimėjo rezultatu 1:0. (Tarp keturiolikos iki tol su Latvija žaistų rungtynių tai buvo pirmosios laimėtos, vienintelį įvartį 15 min. įmušė Antanas Lingis).[2] Po šių rungtynių sekė rugsėjo 25 d. skaudus pralaimėjimas Stokholme per draugišką susitikimą su Švedija – 0:8.

1933 m. vyko atrankos varžybos į II pasaulio futbolo čempionatą, Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis. Kaune birželio 29 d. pirmąjį mačą švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrosios grupės rungtynės su Estija taip ir nebuvo surengtas, nes, po estų pralaimėjimo švedams, į tolimesnį etapą išėjo pastarieji futbolininkai ir toliau varžytis nebebuvo prasmės. Šeštajame Baltijos taurės turnyre Lietuva sužaidė taikiai su Latvija 2:2 ir su Estija 1:1, užimta antroji vieta. Neišvengta pralaimėjimų draugiškose rungtynėse su Estija 1:2 ir 0:5 bei su Suomija 2:9. 1933 m. rugsėjo 5 d. Maksimiljano Goldo kontraktas su Lietuvos rinktine baigėsi.[3][4] Vėliau dar kurį laiką gyveno Kaune ((?) treniravo „Bar Kochba“).

Kai per 1938 m. vad. „anšliusąnacistinės Vokietijos kariuomenė užėmė Austriją, M.Goldas su žmona (1932 m. buvo vedęs jurbarkietę Kreinę Kresytę)[5] emigravo į Liuksemburgą, kur nuo rugsėjo mėnesio treniravo Ešo prie Alzeto klubą „Jeunesse“. Kai ir šią šalį užėmė Vermachtas, jis buvo suimtas ir įkalintas priverčiamųjų darbų stovykloje Vokietijos Graimerate, o 1941 m. turėjo būti internuotas su šeima Cinqfontaines miestelyje. Padedant Antinacinio pasipriešinimo pogrindininkams liuksemburgiečiams jam pavyko pabėgti ir slapstytis.

Po Antrojo pasaulinio karo dirbo sporto vadybininku Vienoje. Žuvo nelaimingo atsitikimo metu Teherane, įkritęs į lifto šachtą.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]