Mažasis dėmėtasis kivis
| Apteryx owenii |
|---|
 Mažasis dėmėtasis kivis (Apteryx owenii) |
| Apsaugos būklė |
 Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Apteryx owenii Gould, 1847 |
Mažasis dėmėtasis kivis (Apteryx owenii) – strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio neskraidantis paukštis.
Paplitimas ir biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Endeminis Naujosios Zelandijos paukštis. 2012 metais suskaičiuota apie 1650 individų. Didžiausia populiacija Kapiti saloje – 1200 individų.[2] Biotopas – visžaliai miškai ir krūmynai.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mažiausias kivių (lot. Apteryx) genties atstovas. Kūno ilgis 35–45 cm. patinai sveria 0,9–1,3 kg, o patelės 1–1,9 kg. Plunksnų danga – rusvai pilkos plunksnos, išmargintos baltomis dėmėmis. Plunksnos ilgos, primena plaukus. Aplink žiotis turi plunksnų vibrises. Snapas plonas ir ilgas. Snapo gale yra šnervės. Sparnai trumpi, sunykę. Uodegos neturi, tačiau turi trumpą uodegikaulį.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Neskraidantis, naktinis paukštis, pasižymi puikia uosle ir klausa. Apie savo teritorijos ribas praneša šūkaudami ir švilpaudami. Gindami savo teritoriją kaunasi nagais, palikdami daug plunksnų. Dieną slepiasi urvuose, uolų plyšiuose, tuščiaviduriuose rąstuose ar tankioje žolėje. Maisto ieško naktį. Iš dirvos ilgu snapu kapsto įvairias žieduotąsias kirmėles, lervas, o nuo dirvos paviršiaus surenka vorus, muses, vabalus, vikšrus, nukritusius vaisius ir lapus.
Monogaminiai paukščiai. Tuoktuvių periodas nuo ankstyvo pavasario iki rugsėjo pradžios. Lizdą suka urve, kurį išsikasa patys. Dėtyje vienas kiaušinis, tačiau 15 % atvejų – du.[3] Kiaušinio dydis siekia ketvirtadalį patelės masės. Peri patinas, o patelė saugo lizdą. Peri 63–76 dienas. Tėvai jauniklių nemaitina, nes pakankamai maisto medžiagų jie gavo iš trynio. Po 5–7 dienų jaunikliai pradeda savarankiškai maitintis. 20–60 dienų jaunikliai dar sugrįžta į lizdą nakvynei. Šalia jauniklių visada būna patinas. Patelė lizdą stebi ir saugo atokesnėje vietoje. Ji niekada nesugrįžta į lizdą.
Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (IUCN) duomenimis, mažasis dėmėtasis kivis priskiriamas beveik nykstančioms rūšims.
Mažojo dėmėtasis kivio populiacijos mažėjimo priežastys:
- Invazinės gyvūnų rūšys: katės, šunys, kiaunės. Dar XIX amžiuje mažieji dėmėtieji kiviai išnyko Šiaurės saloje. Manoma, kad juos išnaikino sulaukėję šunys.
- Medžioklė tyrinėjimo tikslais, prekyba oda ir iškamšomis Europos muziejams.
1912 metais 5 paukščiai buvo atgabenti į Kapiti salą. Saloje jie neturi priešų, todėl jų skaičius nuolat auga. Dalis paukščių yra perkeliami į kitas salas. 1989 metais pradėta veisti nelaisvėje.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Mažasis dėmėtasis kivis Apteryx owenii“. Tarptautinė gamtos apsaugos organizacija.
- ↑ „Mažasis dėmėtasis kivis Apteryx owenii“. Naujosios Zelandijos paukščių enciklopedija. Suarchyvuotas originalas 2017-05-12. Nuoroda tikrinta 2017-05-29.
- ↑ „Mažasis dėmėtasis kivis Apteryx owenii“.
- ↑ „Mažasis dėmėtasis kivis“. Mičigano universiteto zoologijos muziejus.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |