Maskvos universitetas
| Maskvos universitetas rus. Московский государственный университет | |
 | |
| lot. Universitas Publica Moscuensis | |
| Įkurtas | 1755 m. sausio 23 d. |
|---|---|
| Tipas | Valstybinis |
| Rektorius | Viktor Sadovničij |
| Studentų | 38 tūkst. |
| Vieta | Maskva |
| Svetainė | MSU.ru |
Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas (rus. Московский государственный университет им. М. В. Ломоносова) – didžiausias Rusijos universitetas.
Struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Veikia 43 fakultetai; 7 filialai, 9 mokslo tyrimų institutai, >300 katedrų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įsteigtas 1755 m. sausio 25 d. Rusijos imperatorės Jelizavetos įsaku. Universiteto steigimą inicijavo Michailas Lomonosovas ir Ivanas Šuvalovas. Universitetas priklausė senatui. Iš pradžių buvo įsteigti 3 fakultetai: Filosofijos, Medicinos ir Teisės. Paskaitos buvo skaitomos lotynų kalba (rusiškai nuo 1767 m.). 1804 m. buvo priimtas universiteto statutas, po kurio gauta autonomija. 1832 m. įsteigta observatorija.1940 m. gegužės 7 d. pavadintas M. Lomonosovo vardu. Universiteto biblioteka yra viena seniausių ir didžiausių Rusijoje. 1949–1953 m. pagal architekto Boriso Jofano projektą pastatyti universiteto centriniai rūmai (vienas iš stalininių dangoraižių).
Maskvos universitete nuo 1802 m., kai buvo suteikta tokia teisė okupuotos Abiejų Tautų respublikos gyventojams, studijavo ir nemažai lietuvių. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Maskvos universiteto studentai lietuviai buvo įsteigę kelias pogrindines politines ir legalias visuomenines studentų organizacijas.
Pavadinimų kaita
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Universiteto pavadinimų kaita:
- 1755–1917 m. Maskvos imperatoriškasis universitetas;
- 1917 m. Maskvos universitetas;
- 1917–1940 m. Maskvos valstybinis universitetas;
- Nuo 1940 m. Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas;
Žymūs studentai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš kairės, stovi: Petras Razvickas, Antanas Vileišis, Januškevičius, Jonas Moigis, Motiejus Lozoraitis, Petras Matulaitis, Maciukevičius, Petras Leonas, Antanas Kriščiukaitis, Pranas Mašiotas, Polujanskis, neatpažintas, Antanas Vilkutaitis.
Sėdi: Stasys Matulaitis, A. Kriaučiūnas, Vladas Mačys, Baltrus Matusevičius, Petrulis, Jonas Kriaučiūnas, neatpažintas, Baltramiejus Čepulis, Barcevičius.[1]
- Leonidas Andrejevas
- Antanas Andrijauskas
- Vasilijus Baženovas
- Nikolajus Bucharinas
- Petras Čaadajevas
- Antonas Čechovas
- Aleksandras Gercenas
- Vitalijus Ginzbugras
- Michailas Gorbačiovas
- Aleksandras Gribojedovas
- Venediktas Jerofejevas
- Nikolajus Karamzinas
- Andrejus Korotajevas
- Sergejus Kovaliovas
- Michailas Lermontovas
- Vsevolodas Mejerholdas
- Vladimiras Nemirovičius-Dančenka
- Borisas Pasternakas
- Andrejus Sacharovas
- Levas Šestovas
- Ivanas Turgenevas
- Fiodoras Tiutčevas
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Universiteto istorija Archyvuota kopija 2021-02-28 iš Wayback Machine projekto.