Erogeninė zona

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moters ir vyro erogeninės zonos

Erogeninė zona (sen. gr. eros – 'meilė, aistra' + sen. gr. genes – 'turintis prigimtį, kilęs') – padidėjusio jautrumo kūno vieta, kurios stimuliavimas paprastai skatina lytinį susijaudinimą ir malonius pojūčius. Tai zonos, kurių lytėjimas sukelia ypatingas psichofiziologines reakcijas, skatinančias lytinį suartėjimą. Nors jos yra labai individualios ir priklauso nuo žmogaus (gali būti įvairiausiose kūno vietose), tačiau beveik pas visus vyrus ir moteris yra tam tikros zonos, kurios visada yra erogeninės, t. y. sukelia susijaudinimą. Jos taip pat priklauso ir nuo ankstesnės seksualinės patirties. Iki lytinio brendimo pradžios erogeninių zonų jautrumas yra minimalus.[1][2]

Erogeninės zonos paprastai stimuliuojamos rankomis arba burna (lūpomis ir liežuviu). Iš esmės, vyrų ir moterų erogeninės zonos yra identiškos (skiriasi labiau dėl anatominių skirtumų). Tiek vyrų, tiek moterų nespecifinės zonos: lytinį susijaudinimą gali sukelti tiesiog krūtų spenelių (ir vyrų), kaklo srities (ypač prie ausų ir ties plaukų augimo riba), ausų lezgelių, odos virš kelio, sėdmenų viršutinės dalies (strėnų), pėdų ir įvairių kitų vietų stimuliavimas.[1]

Erogeninių zonų grupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar 1959 m. dermatologas R. K. Winkelmann išskyrė specifines ir nespecifines kūno vietas, sukeliančias susijaudinimą.[3] Pagrindinės jų savybės:

  • Nespecifinės – odos vietos, padengtos plaukeliais (kaklas, pažastys, krūtinė). Jautrumas priklauso nuo prisilietimo ir jo konteksto. Kitos jautrios vietos – ausų ir akių sritys (ypač akių vokai), burna (ypač lūpos ir liežuvis), pirštų galiukai, galva (ypač ją masažuojant), bamba ir kt.;
  • Specifinės – sukelia stipresnį jaudulį ir dažniausiai yra lytinių organų srityje (vyro varpa ir apyvarpė, sėklidžių kapšelis, moters vulva ir ypač klitoris), taip pat lūpos, krūtys ir jų speneliai, išangės sritis, makšties prieangis ir sienelės. Jautrumą lemia tai, kad šiose vietose yra daug nervinių galūnių.

Lytinio suartėjimo metu paprastai iš pradžių imamos stimuliuoti nespecifinės erogeninės zonos, o tik paskui – intymios vietos (įprasta preliudijos dalis). Šitaip yra pasiekiamas didesnis abiejų partnerių lytinis susijaudinimas ir specifinių erogeninių zonų jautrumas.

Nespecifinės erogeninės zonos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš nespecifinių zonų labiausiai jautri yra oda, tačiau odos vietos, prisilietimas prie kurių sukelia lytinį susijaudinimą, yra įvairios kiekvienam žmogui. Prisilietimai prie lūpų taip pat turi didelį jaudinantį poveikį, todėl bučinys (ypač prancūziškasis bučinys) yra įprasta praktika prieš pradedant lytinius santykius. Kitos jautrios odos vietos – nugara tarp menčių, juosmuo, apatinė pilvo dalis (ypač gakta), vidinė šlaunų pusė, sėdmenys, kelio sąnariai, rankos virš alkūnių ir alkūnių įlinkis, tarpvietė ir kt.[1]

Specifinės erogeninės zonos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jautriausios erogeninės zonos yra lytinių organų srityje: vyro jautriausia erogeninė zona – varpos galvutė, moters – varputė, kurios apskritai pagrindinė funkcija yra sukelti lytinį susijaudinimą. Ypač jautri varpos galvutės dalis yra apatinė. Varputė jautri įvairiose vietose, priklausomai nuo moters: vienų jautriausia galvutė, kitų – varputės pagrindas, trečių – kairioji ar dešinioji pusė. Be to, moterims skirtingai patinka ir varputės dirginimo būdai: švelnus glostymas, glostymas stipriau spaudžiant, ritmiškas dirginimas, glostymas apie varputės galvutę ir kt. Lytinės lūpos yra mažiau jautrios.[1]

Krūties spenelyje ir dėmelėje yra daug nervų galūnių, todėl tai yra labai jautri erogeninė zona.[2] Spenelių glostymas ar kutenimas pirštais, lūpomis arba liežuviu yra nepaprastai stiprus lytinis dirgiklis. Jei lūpomis apžiojamas ne tik spenelis, bet ir dėmelė, jei imituojami čiulpiamieji judesiai, kartu liežuvio galiuku dirginant spenelio šonus ir viršūnę, moterį apima labai stiprus lytinis susijaudinimas, kartais vien nuo glamonėjimo jas ištinka orgazmas.[1][4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd ed.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645. 
  2. 2,0 2,1 Lehmiller, Justin J. (12 October 2017). The psychology of human sexuality (Second ed.). Hoboken, NJ. ISBN 9781119164708. OCLC 992580729. 
  3. Winkelmann, RK. (1959). Erogenous zones: their nerve supply and significance. Mayo Clin Proc. 34 (2): 39–47.
  4. „Nipple orgasm: What they are, and how to achieve them“. www.medicalnewstoday.com. 2022-02-28. Nuoroda tikrinta 2022-10-16. 


Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.