Lurai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lurai
Lurų moterys
Lurų moterys
Gyventojų skaičius ~5–5,5 mln.
Populiacija šalyse Irano vėliava Iranas: 4–5 mln.[1]

Irako vėliava Irakas: 517 000[2]

Kalba (-os) lurų
Religijos islamas (šiizmas), jarsanizmas, ali-ilahi ir kt.
Giminingos etninės grupės bachtiarai, lakai, kurdai, persai

Lurai (sav. لۊر = lavr) – iranėnų tauta, gyvenanti vakarų Irane. Apgyvendinę istorinę Mažojo Luristano sritį, kurią Kohe Keviro kalnagūbris dalina į priekalnes (peš-koh) ir užkalnes (pušte-koh). Lurai taip pat gyvena Farse (masasapiai ir kuhgilujai), Hamadano, Kazvino, Kumo, Isfahano provincijose. Populiacija – apie 5,5 mln. žmonių (7 % Irano gyventojų). Dar šiek tiek lurų gyvena Irake, Kuveite, Omane. Lurai artimai giminingi bachtiarams. Vartoja iranėnų grupei priklausančią lurų kalbą, kuri sudaro tarpinę grandį tarp persų ir kurdų kalbų. Tikintieji – musulmonai šiitai. Yra įvairių islaminių-sinkretinių atšakų (kurd-bača, ali-ilahi ir kt.) sekėjų. Išlikę senosios iranėnų religijos bruožų.

Lurų paplitimas Irane (2010 m.)

Manoma, kad lurų tauta ėmė formuotis ties III tūkstm. pr. m. e. sąvarta, kai į Irano plokščiakalnį atsikrausčiusios arijų gentys ėmė maišytis su čia gyvavusios Elamo valstybės žmonėmis. Po arabų užkariavimo, Luristane valdė savarankiška Atabekų dinastija. XVIII a. galutinai tapo Irano dalimi.

Užkalnių lurai yra klajokliai-gyvulių augintojai, ganantys avis, ožkas, asilus, mulus, žemdirbystė jų ūkyje užima antrinį vaidmenį. Derlių renka sugrįžę iš ganyklų. Priekalnių Luristane labiau išvystyta žemdirbystė, gyventojai gyvena sėsliai – auginami kviečiai, soros, ryžiai, miežiai, ankštiniai augalai. Irako lurai – pusiau klajokliai. XX a. daugelis klajoklių perėjo prie sėslaus gyvenimo būdo, žemdirbystės.

Klajoklių būstas – šėtra iš grubių ožkos kailių; žiemojimui stato akmenines trobeles. Sėslūs lurai gyvena plūkto molio būstuose. Vyrų apranga – platūs šarovarai ir ilgi medvilniniai marškiniai. Ant marškinių nešioja juodą (medvilninę arba milinę) liemenę, chalatą ar veltinį apdarą su skylėmis rankoms. Kepurė veltinė, ritiniška, su viršuje pritvirtinta spalvota skarele. Moterų apranga panaši į persišką. Klajoklių virtuvės pagrindas – pieno gaminiai ir aviena, žemdirbių – miltiniai gaminiai.

Lurai skirstosi į klanus, kurie toliau skirstosi giminėmis. Jų valdžia – chanai ir karinė arsitokratija. Šeima mažoji, santuoka patrilokalinė. Poligamija būdinga tik masasų klanui. Išvystyta tautosaka, ypatingą svarbą turi pasakotojai.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]