Pereiti prie turinio

Kazvino provincija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazvino provincija
استان قزوین
Valstybė Irano vėliava Iranas
Administracinis centras Kazvinas
Šahrestanų skaičius 5
Gyventojų (2023) 1 377 000[1]
Plotas 15 567 km²
Tankumas (2023) 88 žm./km²
Vikiteka Kazvino provincijaVikiteka

Kazvino provincija (pers. استان قزوین = Ostān-e Qazvīn) – provincija Irano šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Kazvinas. 1993 m. provincija buvo atskirta nuo Teherano provincijos. 2006 m. visuotinio surašymo metu gyveno 1 127 734 gyventojai.[2] Per kitą 2011 m. surašymą buvo suskaičiuoti 1 201 565 gyventojai, iš kurių 68,05 % gyveno miestuose, o 31,95 % kaimuose.[3] Naujausio surašymo metu, 2016 m., populiacija išaugo iki 1 273 761 gyventojų.[4]

Dauguma provincijos šiaurės rytų gyventojų kalba mazenderanių kalba[5][6][7] arba gilekių kalba.[8][9]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Provincija ribojasi šiaurėje su Mazandarano ir Gilano, vakaruose su Hamedano ir Zendžano, pietuose su Merkezio ir rytuose su Teherano provincijomis.

Provincijos paviršius kalnuotas, šiaurine dalimi driekiasi Elburso kalnai. Aukščiausia provincijos vieta – Sieleno k. (4175 m), žemiausia – Tärom e Soflä. Kalnuose būdingos šaltos ir sniegingos žiemos bei vidutiniškai šiltos vasaros, pietuose klimatas švelnesnis.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

68,05 % Kazvino provincijos gyventojų gyvena miestuose, 31,95 % – kaimuose. Dauguma gyventojų – persai. Taip pat yra tatų, azerbaidžaniečių, gilekių, talyšų, kurdų. 99,61 % gyventojų yra musulmonai.

Didžiausi miestai: Kazvinas, Takestanas, Elvendas, Ekbalija, Abjekas, Mohamedija.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Provincija padalinta į 5 šahrestanus:

  • Abjeko šahrestanas
  • Elvendo šahrestanas
  • Buin Zahros šahrestanas
  • Kazvino šahrestanas
  • Takestano šahrestanas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. IRAN: Provincial Division, citypopulation.de
  2. „Census of the Islamic Republic of Iran, 1385 (2006)“. AMAR (persų). The Statistical Center of Iran. p. 26. Suarchyvuotas originalas (Excel) 20 September 2011. Nuoroda tikrinta 25 September 2022.
  3. „Census of the Islamic Republic of Iran, 1390 (2011)“ (Excel). Iran Data Portal (persų). The Statistical Center of Iran. p. 26. Nuoroda tikrinta 19 December 2022.
  4. „Census of the Islamic Republic of Iran, 1395 (2016)“. AMAR (persų). The Statistical Center of Iran. p. 26. Suarchyvuotas originalas (Excel) 30 November 2021. Nuoroda tikrinta 19 December 2022.
  5. Jaafari Dehaghi, Mahmoud; Khalilipour, Nazanin; Jaafari Dehaghi, Shima. Iranian Languages and Dialects Past and Present. Tehran. p. 261.
  6. Berjian, Habib. „Decreasing attention to the Mazandarian language in the 20th century“. IRNA. Nuoroda tikrinta 19 December 2020.
  7. „Considerations about the dialect of Alamut district from the northern dialects of Iran“. پرتال جامع علوم انسانی.
  8. „روزنامه ولایت قزوین - استان قزوین؛ گنجینه زبان‌های ایرانی“.
  9. „Welcome to Encyclopaedia Iranica“.
Irano provincijos
Ardebilis | Bušehras | Chuzestanas | Čeharmehalis ir Bachtiarija | Elbrusas | Farsas | Gilanas | Golestanas | Hamadanas | Hormozganas | Ilamas | Isfahanas | Jezdas | Kazvinas | Kermanas | Kermanšahas | Kohgilujė ir Bojerahmedas | Kumas | Kurdistanas | Lurestanas | Mazenderanas | Merkezis (Vidurinė) | Pietų Chorasanas | Rezavio Chorasanas | Rytų Azerbaidžanas | Semnanas | Sistanas ir Beludžistanas | Šiaurės Chorasanas | Teheranas | Vakarų Azerbaidžanas | Zendžanas