Lučizmas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
.jpg)
Lučizmas (rus. лучизм), rajonizmas (pranc. rayonnisme)[1] – neilgai gyvavusi abstraktaus meno kryptis, kurios pradininkai yra rusų kilmės menininkai. Lučizmo pradžia siejama su dailininkais dizaineriais Michailu Larionovu ir Natalija Gončiarova. 1913 m. kovo mėnesį Maskvoje surengtoje parodoje pavadinimu „Taikinys“ buvo eksponuojami lučistų darbai, sukurti nuo 1911 m. 1913 m. balandį paskelbtas lučistų manifestas.
Pasak M. Larionovo lučistų paveikslai vaizduoja ne pačius objektus, o nuo jų atsišviečiančių spindulių sankirtą. Kadangi spinduliai perteikiami dažais, lučizmas logiškai tampa „nuo realios formos nepriklausomu tapymo stiliumi“, kuriuo kuriama vadinamasis „ketvirtasis matavimas“. Dinamiškos linijos naudojimu siekiant pavaizduoti judesį, iškalbingu manifestu ir aistra techninei estetikai lučistai artimi italų futuristams.
Parodos ir kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie M. Larionovo ir N. Gončiarovos neoprimityvistinę ir lučistinę kūrybą, pasirodžiusią parodose, buvo plačiai diskutuojama žurnalų puslapiuose, ir ji greitai tapo žinoma ne tik Rusijoje, bet ir Europoje. 1912-1914 m. jų darbai buvo eksponuojami Londone, Berlyne, Romoje, Miunchene ir Paryžiuje. O didžiulė, daugiau nei 700 darbų autorinė N. Gončiarovos paroda, 1913 m. surengta Maskvoje, sulaukė plataus tarptautinio susidomėjimo. Prancūzų poetas bei kritikas Gijomas Apolineras labai aukštai įvertino jų kūrybą, o rusų poetė Marina Cvetajeva N. Gončiarovos kūrybą apibūdino kaip „Vakarų ir Rytų, praeities ir ateities, žmonijos ir individo, darbo ir talento sankirtos tašką“.
Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prieš 1917 m. Rusijos revoliuciją M. Larianovas ir N. Gončarova jau gyveno Paryžiuje ir lučizmą iškeitė į jiems artimesnį „primityvųjį“ stilių. Jų dėmesį patraukė šokiams skirtų kostiumų ir dekoracijų modeliavimas. Nors ir neilgai gyvavusi, lučistų kūryba bei teorija turėjo didelės įtakos kitai Rusijos avangardistų kartai, ypač K. Malevičiui ir suprematistams, ir apskritai abstrakčiojo meno raidai.