Lorenzo Monaco

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lorenco Monako fikcinis portretas Giorgio Vasari 1568 m. biografijose

Lorencas Monakas (it. Lorenzo Monaco, tikr. Piero di Giovanni, apie 13701425 m.) – italų protorenesanso, ankstyvojo renesanso dailininkas. Propagavo vėlyvąjį gotikinį stilių.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piero di Giovanni gimė, manoma, apie 1370 m. Sienoje. Apie jo šeimą ir jaunystės metus nežinoma beveik nieko. Manoma, kad jis mokėsi Florencijoje. 1390 m. įstojo į Florencijos Santa Maria degli Angeli vienuolyną ir pakeitė savo vardą į Lorenzo. Monaco išvertus reiškia „vienuolis“. Lorenco Monako kūrybai būdinga Džoto ir jo pasekėjų, kaip Taddeo Gaddi, įtaka. Taip pat, iš Sienos mokyklos jis perėmė dekoratyvumo pajautimą.

Svarbiausiu jo gyvenimo darbu laikomas altorinė tapyba „Mergelės Marijos karūnavimas“, atlikta 1414 m. jo vienuolyno bažnyčioje (dabar Uficių galerijoje). Vienuolyne Lorencas Monakas taip pat pasižymėjo kaip talentingas manuskriptų iliuminatorius. Dailininkas dirbo San Piero Maggiore ir Santa Trinita bažnyčiose Florencijoje. Pabuvojo Pizoje.

Vėlesniame kūrybos periode Lorencui įtakos padarė natūralesnis Giberčio stilius. Kaip menininkas, Lorencas padarė įtakos Fra Andželikui, kuris tikriausiai buvo jo mokiniu. Lorencas Monakas mirė apie 1425 m. nuo nežinomos infekcijos. Palaidotas savo Santa Maria degli Angeli vienuolyne. Darbo „Išminčių pagarbinimas“ nebaigė, vėliau viršutinius angelus ir Gerosios naujienos temą jame nutapė Cosimo Rosselli.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka