Vašingtono nacionalinė dailės galerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 38°53′29″N 77°01′12″W / 38.89139°N 77.02000°W / 38.89139; -77.02000

Nacionalinės Vašingtono dailės galerijos „vakarinis“ pastatas
Nacionalinės Vašingtono dailės galerijos „rytinis“ pastatas

Vašingtono nacionalinė dailės galerija – meno muziejus JAV sostinėje Vašingtone. Galerijoje saugoma plati Europos ir Amerikos paveikslų, skulptūros, dekoratyviosios dailės ir grafikos kūrinių kolekcija. Ypač turtingi italų renesanso, olandų ir ispanų baroko, prancūzų rokoko rinkiniai. Galerijoje vyksta meno parodos, ji įsikūrusi Vašingtono Nacionalinės alėjos (National Mall) rytiniame pakraštyje, kartu jai priklauso šalia esantis skulptūrų parkas.

Galerijoje saugomi apie 141 000 objektų, jos lankymas nemokamas. 2013 m. Vašingtono nacionalinė dailės galerija, su daugiau nei 4 mln. lankytojų per metus, buvo 8-as lankomiausias pasaulio meno muziejus.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vašingtono nacionalinė dailės galerija buvo įkurta 1937 m. finansininkui ir filantropui, buvusiam JAV iždo sekretoriui Andrew W. Mellon (1855–1937), kilusiam iš Pitsburgo, dovanojus valstybei savo dailės kūrinių kolekciją bei didelę pinigų sumą muziejaus statyboms. Klasicistinio stiliaus galerijos pastatas buvo suprojektuotas architekto John Russell Pope (1874–1937) ir galerija 1941 m. kovo 17 d. atidaryta viešam lankymui. Šis pastatas 1978 m. tapo vadinamas „Vakariniu“, kai buvo sujungtas požeminiu praėjimu su nauju galerijos pastatu, vadinamu „Rytiniu“. „Vakariniame“ pastate eksponuojami praeities meno objektai, „Rytiniame“ − šiuolaikinio meno.

Andrew W. Mellon nenorėjo muziejui suteikti savo vardo ir tikėjosi, kad jis taps išties nacionaline JAV galerija. Jo kolekciją sudarė 126 tapybos ir 26 skulptūros kūriniai, tarp kurių buvo Jano van Eiko „Geroji naujiena“, Rafaelio „Albos Madona“. 1939 m. Niujorko verslininkas Samuel H. Kress (1863–1955) padovanojo 375 italų dailininkų paveikslus ir 18 skulptūrų. Jis ir jo giminė rėmė galeriją ir vėliau. Iš Kress į muziejų pateko El Greko paveikslas „Laokoonas“, bei Beato Andželiko ir Filipo Lipio bendras kūrinys „Išminčių pagarbinimas“. 1939 m. savo kolekciją dovanojo Filadelfijos turtuolis Joseph Widener (1871–1943), kurią surinko kartu su tėvu P. A. B. Widener (1834–1915). 1942 m. ji oficialiai priimta ir su ja į galerijos rinkinius pateko Rembranto „Malūnas“, Vermejerio „Moteris su svarstyklėmis“ ir Džovanio BelinioDievų šventė“. 1943 m. Lessing J. Rosenwald (1891–1979) iš Filadelfijos padovanojo grafikos ir piešinių kolekciją; su vėlesniais dovanojimais − iš viso apie 22 000 grafikos ir piešinių kūrinių, tarp kurių Rembranto, Diurerio, V. Bleiko, O. Domjė ir kitų. Tarp kitų galerijos reikšmingų donatorių buvo Chester Dale (1883–1962), praturtinęs galeriją Amerikos ir Prancūzijos dailininkų kūriniais, bei muziejaus iniciatoriaus vaikai Paul Mellon (1907–1999) ir Ailsa Mellon Bruce (1901–1969). Pastaroji įsigijo ir galerijai padovanojo Leonardo da Vinčio „Džinevros de Benči portretą“, kai Paul Mellon padovanojo daugiau nei 1000 kūrinių, tarp kurių − didžiausias E. Dega skulptūrų rinkinys pasaulyje (49 vaškinės ir 10 bronzinių).

1999 m. Nacionalinėje alėjoje inauguruotas Vašingtono nacionalinės galėrijos skulptūrų parkas. 2014 m. Vašingtono nacionalinė galerija perėmė uždarytos Corcoran dailės galerijos apie 17 000 dailės objektų priežiūrą.

Vaizdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie iš garsiausių galerijos paveikslų:[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. The Art Newspaper, spring/summer 2014, p. 3
  2. Oficiali svetainė

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]