Rankraštis
Rankraštis (arba manuskriptas; lot. manuscriptum: manus – ranka, scriptus – parašytas) – istorinis ranka užrašytas tekstas, dažniausiai parašytas antikos ar viduramžių laikotarpiu. Rankraščiai dažniausiai rašyti ant popieriaus, papiruso ar vaškinio popieriaus naudojant įvairių rūšių rašalą.
Rankraščiu taip pat vadinamas autoriaus leidybai pateiktas tekstas.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rankraščiai ilgą laiką buvo vienintelis knygų ir dokumentų dauginimo būdas. Apie 200 m. atsirado kaladėlių spausdinimo technologija, o nuo 1440 m. visoje Europoje sparčiai pradėjus plisti spausdinimo preso technologijai rankraščiai tapo nebepatrauklūs dėl savo sudėtingumo ir daug laiko reikalaujančio parengimo.
Didžiausios papirusų kolekcijos saugomos Vienos nacionalinėje bibliotekoje, Britanijos bibliotekoje Londone, Egipto muziejuje Kaire, rankraštinių knygų kolekcijas turi daugelio pasaulio šalių nacionalinės bibliotekos.[2]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Рукопись,Большая советская энциклопедия, T. XXII (Ремень—Сафи). – Москва: Советская энциклопедия, 1975
- ↑ Manuskriptas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- E-Paveldas: Lietuvos rankraščiai