Vitas Labutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vitas Labutis (g. 1932 m. rugpjūčio 12 Liūliškyje, Liudvinavo valsčius) – Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1957 m. baigė Vilniaus universitetą. 1994 m. habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

19571966 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 19661972 m. Vilniaus universiteto Kauno vakarinio fakulteto dėstytojas, 19681972 m. Lietuvių kalbos ir literatūros katedros vedėjas, 19722001 m. Filologijos fakulteto dėstytojas, nuo 1996 m. profesorius.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrinėja lietuvių kalbos sintaksę, funkcinę gramatiką, teksto lingvistiką. M. Manserio „Anglų - lietuvių kalbų kasdienių frazeologizmų žodyno“ (1999 m.) lietuviškosios dalies vienas sudarytojų, redaktorius.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių kalbos sintaksė, 2 d. 1994 m., 3 leid. 2002 m.
  • Akademinė Lietuvių kalbos gramatika, vienas autorių, t. 2-3 1971-1976 m.
  • Kalbos praktikos patarimai, vienas autorių, 1976 m., 2 leid. 1985 m.
  • Lietuvių kalbos gramatika, rusų kalba, vienas autorių, 1985 m.
  • Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, vienas autorių, 1994 m., 4 leid. 2005 m.
  • Žodžių junginių problemos, 1976 m.
  • Lietuvių kalbos sintaksės pratybos, 2 d. 1998-2000 m.
  • Daukšių krašto žodynas, 2002 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vitas Labutis: Bibliografijos rodyklė, sudarytoja E. Vidžiūnaitė, Vilnius, 2002 m. ISBN 9986-19-505-5

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas SabaliauskasVitas Labutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 401 psl.