Vytautas Kazlauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vytautas Kazlauskas (1919 m. rugsėjo 5 d. Avikilai, Liudvinavo valsčius2008 m. rugsėjo 27 d. Kaunas) – Lietuvos katalikų kunigas, monsinjoras (1980 m.), habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, teologijos mokslų daktaras (1950 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. baigęs Vilkaviškio kunigų seminariją įšventintas kunigu. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus. Studijavo 19451946 m. teologiją, sociologiją ir pedagogiką Insbruko, 19461950 m. teologiją ir sociologiją – Grigaliaus, 19511952 m. sociologiją ir žurnalistiką – Pro Deo universitete Romoje.

19501988 m. Vatikano radijo lietuvių skyriaus vedėjas. 19511953 m. lietuvių kunigų sąjungos Romoje pirmininkas. Grįžęs į Lietuvą 19901997 m. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete ir Kauno kunigų seminarijoje dėstė religijotyrą ir socialinį Bažnyčios mokslą, nuo 1992 m. profesorius. 19921993 m. Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius. 1990 m. įkūrė „SOS vaikų kaimų“ Lietuvoje draugiją. 1991 m. labdaros ir paramos fondo „Vaiko tėviškės namai“ (Kaune ir Marijampolėje) vienas steigėjų, jų dvasios vadovas ir pirmininkas.

Bendradarbiavo užsienio lietuvių dienraštyje „Draugas“. Leidinyje „Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai“, žurnaluose „Logos“, „Naujasis židinys-Aidai“ ir kituose paskelbė mokslinių straipsnių.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algimantas KajackasVytautas Kazlauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 675 psl.