Baltrus Atkočiūnas
Baltrus Atkočiūnas (1885 m. vasario 10 d. Titoniuose, Linkuvos valsčius – 1974 m. liepos 15 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas, gydytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Tartu universitetą. 1914 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. Pirmojo pasaulio karo fronto gydytojas. 1919 m. lapkričio 5 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Paskirtas į Sanitarijos skyrių. 1921–1923 m. Pirmojo atskirojo lazareto vyr. ordinatorius, vyr. gydytojo padėjėjas.
1923–1935 m. dirbo Karo ligoninėje. 1932 m. pulkininkas. 1935 m. paskirtas asmeniniu Respublikos Prezidento Antano Smetonos gydytoju. Nuo 1936 m. atsargos karininkas. 1937–1939 m. Raudonojo Kryžiaus ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėjas. 1944 m. balandžio – gegužės mėn. Vietinės rinktinės karo sanitarijos tarybos narys.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Hanau pabėgėlių stovyklos ligoninės gydytojas. 1949 m. emgiravo į JAV. Dirbo Čikagos Manteno valstybinėje ligoninėje.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1926 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
- 1930 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1937 m. Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Jasulaitis. Baltrus Atkočiūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 132 psl.