Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos 54°55′06″ š. pl. 23°55′16″ r. ilg. / 54.91833°š. pl. 23.92111°r. ilg. / 54.91833; 23.92111

Vieta	Eivenių g. 2 LT-50161 Kaunas Lietuva
Įstaigos tipas	Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga
Finansavimas	Vieša įstaiga
Įstaigos rūšis	klinikinė ligoninė
Susijęs universitetas	Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Skubi pagalba	Trečio (aukščiausio) lygio traumų ir skubios pagalbos centras
Lovų skaičius	iki 2000
Sraigtasparnio aikštelė	Taip
Atidaryta	1939 m.
Tinklalapis	www.kaunoklinikos.lt

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje,^[1] pradėjusi veikti 1940 m. Ši įstaiga orientuojasi į naujausias diagnostikos ir gydymo technologijas bei nuolat vykdo mokslinį tiriamąjį darbą.^[2]

Istorija

1936 m. numatyta vieta VDU klinikoms statyti – VII forto rajonas prie Eivenių gatvės, šalia šv. Luko ligoninės. Tais pačiais metais priimtas Žemės sklypų (VDU klinikoms statyti) nusavinimo įstatymas, patvirtintos konkurso sąlygos VDU klinikų projektui paruošti, pravestas tarptautinis konkursas ir paskelbti konkurso rezultatai. Gauti 6 projektai: 4 lietuvių ir 2 užsieniečių. Pirmąją premiją (10 tūkst. litų) laimėjo prancūzų architekto, stambios ligoninių projektavimo firmos Paryžiuje vadovo Urbeno Kasano (Urbain Cassan) projektas „XXX“. „Lietuvos aide” publikuotos laimėjusio 1-ją premiją prancūzų architektų U.Cassan VDU klinikų projekto nuotraukos.^[3] 1937 m. Klinikų statybos techninei darbų priežiūrai sudaryta sutartis su diplomuotu statybos inžinieriumi Jonu Jasiukaičiu, su U.Cassan pasirašyta sutartis dėl VDU klinikų statybos projekto parengimo. 1937 m. liepos 21 d. Jo ekscelencija arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas Juozapas Skvireckas iškilmingai pašventino pamatų kertinį akmenį.^[4] 1937 m. pradėta visų šešių VDU klinikų pastatų statyba pagal U. Cassan parengtą VDU klinikų statybos projektą ^[5] Patologinio anatomikumo pastatą perprojektavo architektas Feliksas Bielinskis. Numatyta pastatyti 518 lovų VDU klinikas, kurios turėjo kainuoti 3 484 330 lt.^[6] VDU klinikų statybą vykdė 20 rangovų (svarbiausius – brolių Dovydo ir Gedalio Ilgovskių bei Salomono Gudinskio firmos).^[7]

Universiteto klinika buvo vienas stambiausių statomų objektų tarpukario Lietuvoje. Pirmą kartą kai kurie darbai mechanizuoti, panaudotas vibruotas betonas, naujovišku būdu statomos laiptinės. Pastatytas 76 m aukščio mūrinis dūmtraukis.^[8] Statybos darbai truko nuo 1937–1940. VDU Klinikų plotas siekė apie 29 tūkst. kv.m, iš kitų Lietuvos gydymo įstaigų išsiskyrė tuo, kad visi šeši pastatai buvo sujungti apie 1 km ilgio, 2,2–2,3 m pločio požeminiais tuneliais. Juose įrengti pusapskritimio formos praplatėjimai priešingomis kryptimis vežamų krovinių prasilenkimui, taip pat išvedžiotos inžinerinės sistemos. Klinikų statyba ir įrengimas kainavo 14 mln. litų. Klinikose veikla pradėta 1940 m. birželio-liepos mėn.

Pirmuoju direktoriumi 1939 m. paskirtas VDU Teismo ir socialinės medicinos katedros vedėjas pulkininkas profesorius Kazys Oželis. 1941 m. pradžioje Klinikose veikė 750 lovų stacionariniai skyriai.

Vokiečių okupacijos metais (1941–1944 m.) klinikos paverstos karo ligonine, kurioje sutalpinta iki 5 tūkst. sužeistųjų. Karo metu pastatai išliko nesugriauti, tačiau buvo išgrobstytas brangus medicininis turtas, šviesūs rūmai perdažyti maskuojančia spalva.^[9]

Pokario metais klinikos kurį laiką liko kariškių žinioje, o 1945 m. buvo perduotos civilinei valdžiai. Klinikų sklypas padidintas, apželdintas. 1949 m. pasikeitė kai kurių pastatų paskirtis. Nuo 1964 m. vykdomos naujos statybos, rekonstruojami senieji pastatai. 1967 m. pastatytas Medicinos instituto mokomasis ir laboratorijų korpusas; 1972 m. – Akušerijos ir ginekologijos korpusas; 1974 m. – 240 lovų Akių ligoninė; 1976 m. – 120 lovų Kardiologinė ligoninė; 1982 m. – Neurochirurgijos korpusas, praplėstas ūkinis pastatas. Priešais centrinį korpusą pietų pusėje įrengtas skverelis su baseinu, takai apsodinti tujomis ir eglėmis. Tarp centrinio pastato ir patologinio anatomikumo užveistas sodas, ligonių rekreacijai skirtas pušynas ant Neries kranto. 2006 m. pastatyta KMU biblioteka ir informacijos centras.^[10]

2011 m. prie Klinikų prijungta VšĮ Kauno vaiko raidos klinika „Lopšelis“. VšĮ Kauno vaiko raidos klinikos „Lopšelis“ buveinėje įsteigtas LSMU ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų filialas Vaikų reabilitacijos ligoninė „Lopšelis“.^[11]

Sovietmečiu klinikose veikė moterų choras „Kanklės“, moterų ansamblis „Kolegės“, neurochirurgų agitmeninė brigada. Nuo 1987 m. lapkričio 1 d. buvo leidžiamas laikraštis „Klinikos žodis“.

Universiteto klinikų statinių ansamblis paminklosauginiu požiūriu yra vertingas objektas, visiškai išlikęs ir nepakeitęs pagrindinės gydymo įstaigos funkcijos. 2003 m. KMU klinikų kompleksas įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.^[12] 2008 m. gegužės 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 450 klinikų statinių kompleksas paskelbtas kultūros paminklu.^[13]

Pavadinimų kaita

1940–1948 m. Vytauto Didžiojo universiteto klinikos
1948–1952 m. Kauno srities klinikinė ligoninė
1952–1983 m. Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė
1983–1986 m. Klinika prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno medicinos instituto
1986–1990 m. Petro Jašinsko klinikos
1990–1998 m. Kauno akademinės klinikos
1998–2010 m. Kauno medicinos universiteto klinikos
nuo 2010 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

Klinikos

Akių ligų klinika
Akušerijos ir ginekologijos klinika
Anesteziologijos klinika
Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika
Chirurgijos klinika
Dantų ir burnos ligų klinika
Endokrinologijos klinika
Gastroenterologijos klinika
Intensyviosios terapijos klinika
Kardiologijos klinika
Laboratorinės medicinos klinika
Nefrologijos klinika
Neonatologijos klinika
Neurochirurgijos klinika
Neurologijos klinika
Odos ir venerinių ligų klinika
Onkologijos ir hematologijos klinika
Ortodontijos klinika
Ortopedijos traumatologijos klinika
Patologinės anatomijos klinika
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika
Psichiatrijos klinika
Pulmonologijos ir imunologijos klinika
Radiologijos klinika
Reabilitacijos klinika
Reumatologijos klinika
Šeimos medicinos klinika
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika
Urologijos klinika
Vaikų chirurgijos klinika
Vaikų ligų klinika
Vaikų chirurgijos klinika
Vaikų reabilitacijos klinika
Veido ir žandikaulių chirurgijos klinika

Direktoriai

Kazys Oželis – 1939–1944 m.
Petras Jašinskas – 1945–1986 m.
Antanas Vinkus – 1986–1989 m.
Leonas Kondrotas – 1989–1995 m.
Juozas Pundzius – 1995–2013 m.
Renaldas Jurkevičius – nuo 2013 m.

Šaltiniai

↑ http://www.kaunoklinikos.lt/ Archyvuota kopija 2017-07-15 iš Wayback Machine projekto.
↑ „Kauno klinikos“. 15min. Nuoroda tikrinta 2019-12-12.
↑ Antanas Novickis. Vytauto Didžiojo Universiteto klinikų statybos reikalu // Savivaldybė, 1937, Nr. 2 (25). – 57-61 psl.
↑ Universiteto klinikų kertinis akmuo jau padėtas // Lietuvos žinios, 1937 m. liepos 22 d., Nr. 163 (5432). – 5 psl.
↑ http://www.kmu.lt/avevita/text.php?str_id=1309
↑ Algimantas Šimkus. Dėl Kauno klinikų vardo // Kauno tiesa, 1989 m. sausio 18 d. – 5 psl.
↑ Kauno architektūra / Jonas Minkevičius. Klinikų kompleksas Z. Januškevičiaus g. 2. – V.: Mokslas, 1991. – 103–108 psl. – ISBN 5-420-00641-3
↑ http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=28037^{[neveikianti nuoroda]}
↑ Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė / parengė Vida Čigriejienė, Stasys Daktaravičius. – K.: Šviesa, 1990. – 45 psl. – ISBN 5-430-01189-4
↑ http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis158 Archyvuota kopija 2008-07-07 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://www.lopselis.lt/lt/200903187/apie-mus/istorija.html
↑ „Kauno klinikų statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
↑ http://sena.sam.lt/lt/main/news?id=140544^{[neveikianti nuoroda]}

Nuorodos

Kauno klinikų svetainė Archyvuota kopija 2015-01-07 iš Wayback Machine projekto.

[1] ttp://www.kaunoklinikos.lt/ Archyvuota kopija 2017-07-15 iš Wayback Machine projekto.

[2] „Kauno klinikos“. 15min. Nuoroda tikrinta 2019-12-12.

[3] Antanas Novickis. Vytauto Didžiojo Universiteto klinikų statybos reikalu // Savivaldybė, 1937, Nr. 2 (25). – 57-61 psl.

[4] Universiteto klinikų kertinis akmuo jau padėtas // Lietuvos žinios, 1937 m. liepos 22 d., Nr. 163 (5432). – 5 psl.

[5] ttp://www.kmu.lt/avevita/text.php?str_id=1309

[6] Algimantas Šimkus. Dėl Kauno klinikų vardo // Kauno tiesa, 1989 m. sausio 18 d. – 5 psl.

[7] Kauno architektūra / Jonas Minkevičius. Klinikų kompleksas Z. Januškevičiaus g. 2. – V.: Mokslas, 1991. – 103–108 psl. – ISBN 5-420-00641-3

[8] ttp://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=28037^{[neveikianti nuoroda]}

[9] Respublikinė Kauno klinikinė ligoninė / parengė Vida Čigriejienė, Stasys Daktaravičius. – K.: Šviesa, 1990. – 45 psl. – ISBN 5-430-01189-4

[10] ttp://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis158 Archyvuota kopija 2008-07-07 iš Wayback Machine projekto.

[11] ttp://www.lopselis.lt/lt/200903187/apie-mus/istorija.html

[12] „Kauno klinikų statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.

[13] ttp://sena.sam.lt/lt/main/news?id=140544^{[neveikianti nuoroda]}

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]